Per metus pasikeitė darbo neturinčio Lietuvos piliečio portretas, o karantinas išryškino pokyčius darbo ieškančių asmenų struktūroje. Vienas jų – dabar tarp darbo netekusių daugiausia yra moterų. Iki pandemijos pradžios daugelį metų tai buvo vyrai. Tai rodo Užimtumo tarnybos šių metų pirmojo ketvirčio darbo rinkos apžvalga. Moterys sudaro 50,3 proc., vyrai – 49,7 proc. (balandžio 1 d.). Pernai tokiu pat laikotarpiu tarp darbo ieškančių dominavo vyrai – jie sudarė 51,5 proc., moterys – 48,5 proc.
„Ši pandemija, skirtingai nei ankstesnė krizė prieš daugiau nei dešimtmetį, gerokai nepalankesnė moterims. Daugiausiai jos dirba paslaugų sektoriuje – apgyvendinimo, viešbučių ir maitinimo įmonėse, taip pat turizmo srityje. Tai yra veiklos, kurios labiausiai nukentėjo per karantiną. Be to, nemažai moterų uždarius ikimokyklines įstaigas ir mokyklas turėjo prižiūrėti vaikus, imti nedarbingumo pažymėjimus arba išeiti iš darbo, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
Pasak G.Darulio, augant sezoniniam darbo jėgos poreikiui žemės ūkyje ir statybose, sparčiau mažėjo vyrų registruoto nedarbo rodiklis – balandžio 1 d. siekė 14,9 proc., moterų – 15,3 proc. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 130,7 tūkst. darbo neturinčių moterų ir 129,1 tūkst. vyrų. Palyginti su 2020 m. balandžio 1 d., moterų registruotas nedarbas buvo aukštesnis 5,7 proc. punkto, vyrų – 4,8. Šalyje per metus buvo registruota darbo neturinčių moterų daugiau 48,5 tūkst., vyrų – 41,9 tūkst..
Darbo ieškančių asmenų analizė parodė, kad labiausiai padidėjo neturinčių profesinio pasirengimo asmenų skaičius – iki 37,1 proc. tarp visų klientų. Pernai balandžio 1 d. tokie asmenys sudarė 31,8 proc. Jaunimo iki 29 metų irgi daugiau – jų dalis tarp neturinčių darbo asmenų išaugo nuo 18,7 proc. 2020 m. balandžio 1 d. iki 22,8 proc. šių metų balandžio 1 d. Ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo daugiau nei dvigubai. Mažėjo dalis turinčių profesinę kvalifikaciją: tiek specialistų, tiek kvalifikuotų darbininkų.
30–49 m. amžiaus ir vyresnių nei 50 metų asmenų, registruotų Užimtumo tarnyboje, dalis panaši: atitinkamai 38,7 ir 38,5 proc., per metus mažėjo atitinkamai 2 ir 2,2 proc. punkto. Daugiau nei pusė visų registruotų darbo neturinčių asmenų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą, iš jų – apie 54 proc. turėjo profesinę kvalifikaciją. Sumažėjo – 0,8 proc. punkto klientų su aukštuoju išsilavinimu – tarp nedirbančių jie sudarė 11,9 proc., pernai balandžio 1 d. – 12,7 proc.
Gegužės 1 d. registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai sudarė 14,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per metus nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų daugiausiai fiksuota Druskininkų (9,2 proc. punkto), Lazdijų (8,7 proc. punkto), Vilkaviškio (8,2 proc. punkto), Kelmės (7,4 proc. punkto), Kėdainių ir Šilalės (po 7,3 proc. punktus) savivaldybėse.
Daugiausiai nedirbančių gyventojų buvo Lazdijų (23,4 proc.), Kelmės (20,8 proc.) ir Ignalinos (20,6 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka Neringoje (8,2 proc.) ir Klaipėdos rajone (9,1 proc.).
Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių buvo Šiauliuose – 11,5 proc., daugiausiai – Kaune – 15,6 proc. Per 2021 m. I ketvirtį didmiesčiuose registruotas nedarbas labiausiai mažėjo Panevėžyje (1,6 proc. punkto) ir Kaune (1,5 proc. punkto).
Aukščiausias moterų registruotas nedarbas – Lazdijų (22,2 proc.) ir Kelmės (21,8 proc.) rajonuose bei Kalvarijoje (21,2 proc.). Žemiausias – Neringoje (9,7 proc.) ir Švenčionių rajone (10 proc.). Daugiausiai nedirbančių vyrų – Lazdijų rajone (24,5 proc.), Druskininkuose (23,6 proc.) ir Ignalinos rajone (22,6 proc.). Mažiausiai – Neringoje (7,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (7,7 proc.).
Daugiausiai jaunimo (16–29 m.) darbo neturi Kaune (17,7 proc.), Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje (po 16,3 proc.). Mažiausiai – Pakruojo (5,6 proc.), Skuodo (6,4 proc.) ir Varėnos (6,8 proc.) rajonuose.
Vyresnių nei 50 metų asmenų didžiausias nedarbas fiksuotas Lazdijų (28,4 proc.), Kelmės (25,6 proc.), Ignalinos (25 proc.) rajonuose bei Kalvarijoje (25 proc.). Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone (10,5 proc.) ir Neringoje (10,8 proc.).
Užimtumo tarnyba
