Operos ir baleto teatro fontanas vėl veikia – po metus trukusių rekonstrukcijos darbų, atnaujintas miesto fontanas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šį vakarą buvo iškilmingai atidarytas skambant klasikinei muzikai.
„Esame nuostabių pokyčių liudininkai, kai po rekonstrukcijų Vilniuje atgimsta įvairios viešosios erdvės, renesansą išgyvena atnaujintos aikštės, pritraukdamos daug žmonių, kultūrinių renginių, įvairių festivalių. Operos fontano atgimimo vilniečiai laukė dešimtmetį, su juo daugelį sieja brangūs prisiminimai. Esu tikras, kad ši naujai atgimusi erdvė taps dar vienu traukos objektu vilniečių vakarams“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius
Ketvirtadienio vakarą prie Operos ir baleto teatro susirinkusieji grožėjosi atnaujinto fontano purslais, vaišinosi ir klausėsi geriausios pasaulio muzikos. Ekrane prie fontano iki pat vidurnakčio galima išvysti R. Castelluci šedevro „Salomėja“ įrašą. Tai Romeo Castelluci režisuota R. Strausso „Salomėjos“ versija, rodyta Zalsburgo festivalyje, kurioje pagrindinį Salomėjos vaidmenį atliko šv. Kristoforu apdovanota menininkė Asmik Grigorian.
Fontano rekonstrukciją įgyvendinusios įmonės „Poolservice.LT“ direktoriaus Mantvydo Šakalio teigimu, LNOBT prieigos yra ypatinga sostinės viešoji erdvė.
„Projektas man kelia išskirtines emocijas ir brangius prisiminimus – vaikystėje gyvenau netoli teatro, operos fontane mėgdavau žaisti su povandeniniu laivu. Didžiulė garbė, kad dabar pats galiu prisidėti prie šio Vilniaus simbolio istorijos išsaugojimo“, – pasakoja M. Šakalys.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) pastatą 1974-aisiais suprojektavo viena ryškiausių 1930-ųjų kartos architektė Elena Nijolė Bučiūtė. Vos 30-ies sulaukusi kūrėja, pateikė funkcionalizmo stiliaus teatro su jo prieigomis variantą. Tuo metu tai buvo ypač modernus statinys. Grindinio, fontano dangai, suoliukams, laiptams, teatro eksterjerui naudotas prabangus rausvasis granitas, atgabentas iš Ukrainos.
Operos fontanas, kurio autorius Aleksandras Statys Lukšas, išsiskyrė savo modernumu, jo vandens čiurkšlės, kaip tuomet buvo įprasta kituose projektuose, nebuvo aukštos. Miesto landšafte siekta sukurti architektūrinius krioklius, teikiančius upės tėkmės efektą. Miesto centre, teatro prieigose, galima pasijusti tarsi gamtoje, nes fontanas kuria savo klimatą, vėsina erdvę ir skleidžia krioklio garsus.
Atnaujinta išsaugant autentiką
Rekonstruojant fontaną, išsaugant jo autentiškumą, buvo atnaujintos granito apdailos plokštės, pakeistos ištrupėjusios baseino dugno plytelės, technologinė įranga. Visų nuostabai, 1974-ųjų cirkuliacinis vandens siurblys, pagamintas pagal to meto technologijas, veikia iki šiol. Dabar taip pat gaminami kokybiški siurbliai, tačiau jie veikia po 10 m., bet ne 30–40 m., todėl tai ypač retas atvejis.
Operos fontane įrengtas naujas vamzdynas, elektros instaliacija, vandens baseino hidroizoliacijos, filtravimo, vandens lygio kontrolės sistemos. Visa tai užkirs kelią fontane veistis bakterijoms, todėl vaikai jame galės saugiai maudytis ar žaisti. LNOBT lankytojus džiugins ir fontane įrengta povandeninė spalvota šviesų instaliacija.
Atnaujinant fontaną suremontuotos ir granitinės atraminės sienutės ties Vilniaus ir Tilto gatvių sankryža, pėsčiųjų takai aplink fontaną. Kad jie taptų patogūs ir saugūs, pasirūpino savivaldybės įmonė „Grinda“. Skaičiuojama, kad teatro prieigoms sutvarkyti prireikė apie 40 tūkst. šaligatvio plytelių, o atnaujinant atramines sienutes, panaudota apie 1 000 granitinių plokščių. Teatro prieigų tvarkymo darbai tęsis ir toliau.
Atnaujinimo darbams iš miesto biudžeto lėšų skirta apie 300 tūkst. eurų, dar apie 240 tūkst. eurų skyrė LNOBT.
Iki vėlaus vakaro didžiajame ekrane operą stebėję žiūrovai galėjo saugiai ir be rūpesčių grįžti namo – renginio draugas, keleivių vežimo ir paspirtukų dalijimosi paslaugą teikiantis „Bolt“ net 600 renginio dalyvių suteikė specialią vienkartinę nuolaidą kelionei.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija
Nuotraukos Sauliaus Žiūros
