Vilniaus rajono savivaldybė tęsia aplinkos apsaugos priemonių plėtrą ir planuoja įrengti aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelę Pagirių kaime, Durpių ir Pagirių gatvių sankryžoje. Šiam sprendimui Vilniaus rajono savivaldybės taryba pritarė atnaujinant 2021–2026 m. aplinkos monitoringo programą. Tokiu būdu siekiama efektyviau stebėti oro taršą ir užtikrinti sveiką gyvenamąją aplinką gyventojams. Stotelė leis nuolat stebėti kietųjų dalelių (KD2,5) koncentraciją ir reaguoti į oro kokybės pokyčius.
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad oro taršos stebėjimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti sveiką ir tvarią aplinką rajono gyventojams.
„Aplinkos oro kokybės stebėjimas leidžia laiku reaguoti į oro taršos pokyčius ir padeda mums imtis reikalingų veiksmų. Tačiau efektyvi kova su oro tarša reikalauja ne tik vietinės, bet ir nacionalinės valdžios koordinuotų pastangų. Todėl būtina, kad centrinė valdžia aktyviai prisidėtų prie oro kokybės gerinimo užtikrindama tinkamą stebėjimo bei taršos mažinimo politiką. Tik bendrai suderintos ir veikiančios priemonės gali užtikrinti ilgalaikius ir tvarius rezultatus kovoje su oro tarša“, – teigė R. Duchnevič.
Atnaujintai monitoringo programos įgyvendinimui bus siekiama gauti ES finansavimą pagal regioninės pažangos priemonę Nr. 02-001-06-11-02 (RE) „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ ir įdiegti automatinę (stacionarią) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelę nuolatiniam kietųjų dalelių (KD2,5) monitoringui aplinkos ore.
Aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelės įrengimo vieta numatyta Pagirių k., Durpių ir Pagirių g. sankryžoje. Čia bus galima stebėti pramonės įmonių sukuriamą aplinkos oro taršą.
Automatinės (stacionarios) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelės įrengimas preliminariai kainuos apie 180 tūkst. eurų; automatinės (stacionarios) aplinkos oro kokybės stebėjimo stotelės aptarnavimas – 20 500 eurų per metus. Finansavimas bus skirtas iš Europos Sąjungos ir Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Vilniaus rajono savivaldybėje į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių įvairius teršalus išmeta energetikos, pramonės ir ūkio objektai, taip pat individualūs gyvenamieji namai. Individualių gyvenamųjų namų išmetamų teršalų ypač padaugėja šaltuoju metų laiku, intensyviai kūrenant šildymo katilus ir esant nepalankioms taršos sklaidai meteorologinėms sąlygoms, be to, taršos padidėjimas priklauso ir nuo naudojamo kuro rūšies, jo kokybės.
