Seime toliau skinasi kelią valdančiųjų sumanymas gydymo įstaigose steigti valstybines vaistines, kurios medikamentus galėtų pardavinėti visiems gyventojams. Tačiau argumentai, kad tai padėtų atpiginti vaistus, pacientų organizacijų vadovams neatrodo įtikinami.
Praėjusią savaitę Seimas nesutiko su Sveikatos reikalų komiteto išvada nebesvarstyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasiūlytų Farmacijos įstatymo pataisų dėl valstybinių vaistinių ligoninėse steigimo.
Tačiau tai tebuvo manevras, nes kitu balsavimu nuspręsta šias pataisas patikėti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuriam vadovauja viena jų iniciatorių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Agnė Širinskienė.
Tokie posūkiai ne itin nustebino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkę Vidą Augustinienę – anot jos, valdantieji, siekdami neaiškių tikslų, šiuo klausimu su susijusiomis pusėmis jau seniai nebesitaria, o tik bando visais įmanomais būdais įteisinti savo idėjas.
„Dvidešimt metų buvome girdimi, o dabar mus vadina apsišaukėliais. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vis mini, kad „pacientai pritaria“, nors išklauso tik tuos, kurie jam pataikauja. Mums tiesiog atsiunčia jau surašytą projektą ir prašo pateikti pastabas. Tai ir darydavome, tačiau per ketverius metus nei į vieną jų nebuvo atsižvelgta“, – sakė V.Augustinienė.
Įžvelgė nesąžiningą konkurenciją
Jos spėjimu, greičiausiai valdantiesiems netinka Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pozicija, jog valstybinės vaistinės jokių teigiamų pokyčių rinkoje negali atnešti.
„Kompensuojamieji vaistai visur parduodami už vienodą kainą, tai kam tuomet reikia papildomų vaistinių, jei jų Lietuvoje ir taip yra pakankamai daug? Be to, dėl tokių medikamentų kainos su gamintojais derasi ne patys farmacininkai, o Sveikatos apsaugos ministerija. Tiek, kiek sugeba. Todėl aiškinimai apie kainų sumažėjimą šiuo atveju visiškai netinkami“, – tvirtino V.Augustinienė.
Jos nuomone, vaistai galėtų atpigti nebent tokiu atveju, jei valstybė savo vaistinėms sudarytų šiltnamio sąlygas. Pavyzdžiui, neimtų pinigų už patalpų nuomą gydymo įstaigose, nors šiuo metu poliklinikose veikiančios privačios vaistinės moka už tai didžiulius pinigus. Tačiau tokiu atveju tai jau būtų nesąžiningos konkurencijos pavyzdys.
Ne veltui šioms Farmacijos įstatymo pataisoms daug pastabų turėjo tiek Konkurencijos taryba, tiek Seimo Teisės departamentas bei Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Opozicijoje esantys parlamentarai taip pat įtarė, kad ši idėja gali prieštarauti Konstitucijai.
Pataisomis siūloma ligoninėse steigti vaistines, kurios galėtų pardavinėti medikamentus ne tik šių gydymo įstaigų klientams, bet ir visiems gyventojams.
Pasigenda inovatyvaus gydymo
Kaip tvirtino Lietuvos pacientų organizacijų tarybos vadovė V.Augustinienė, valstybinių vaistinių steigimas būtų savotiškas sugrįžimas į sovietmetį, kai viskas buvo vienose rankose.
Be to, kuriant jas neišvengiamos papildomos išlaidos, greičiausiai – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, nors šios lėšos turėtų būti naudojamos kompensuojamųjų medikamentų sąrašo plėtrai ar medicinos darbuotojų atlyginimams.
„Šiuo metu vaistinės konkuruoja tarpusavyje, skelbia visokias akcijas, kad tik pritrauktų klientus į savo pusę. Sunku suprasti, ką naujo pasiūlytų valstybinės vaistinės. Kita vertus, patiems pacientams yra svarbios ne jos, o pačių preparatų pasirinkimas.
Valstybės rūpestis turėtų būti pasiūlyti kuo daugiau kompensuojamųjų vaistų, nustoti kaitalioti jų skyrimo tvarką kas kelis mėnesius, taip pat sudaryti sąlygas taikyti inovatyvų gydymą. Būtent to reikia pacientams, o ne naujų vaistinių“, – teigė V.Augustinienė.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė
