Per pastaruosius metus daug Lietuvoje veikiančių įmonių platino savo obligacijas, o tariamai nedidelė rizika ir gana patraukli jų grąža patraukė net ir pirmąsias savo investicijas besirenkančius investuotojus. Kuo obligacijos skiriasi nuo akcijų, kokie jų privalumai ir trūkumai, pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.
Kas yra obligacijos?
Obligacija yra skolos rūšis. Įsigydamas obligaciją, investuotojas skolina lėšas jų leidėjui, vadinamam emitentui, ir mainais gauna palūkanas obligacijos galiojimo laikotarpiu. Jo pabaigoje obligacijos leidėjas grąžina sumą, už kurią obligacija buvo įsigyta.
„Paprastai tariant, obligacijų leidėjui reikia pinigų plėtrai, stambiems projektams ar pan. Įmonės skolintis gali ir iš bankų – tačiau jeigu finansavimo, kurį jie gali suteikti, neužtenka, įmonės išleidžia ir investuotojams pardavinėja obligacijas. Dėl to jos ir vadinamos skolos vertybiniais popieriais“, – paaiškina „Luminor“ banko ekspertas.
Kuo obligacijos skiriasi nuo akcijų?
Esminis obligacijų ir akcijų skirtumas yra tai, kad obligacijos yra paskola, o akcijos – nuosavybė, teigia M. Skardžius.
„Obligacijos savininkas jos emitentui skolina pinigus ir, naudojant kasdienišką pavyzdį, savo role yra panašesnis į paskolą suteikiantį banką. O štai akcijos savininkas yra įmonės dalies savininkas, dalyvauja renkant kompanijos valdybos organus, priima kitus svarbius sprendimus“, – patikslina ekspertas.
Šiuo atveju, anot M. Skardžiaus, būti obligacijos savininku dažniausiai yra geriau nei būti akcininku – jei obligacijas išleidusi įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, obligacijų savininkai kreditorių eilėje turi pirmenybę prieš įmonės akcininkus.
„Be to, jeigu kompanija nevykdo savo įsipareigojimų, obligacijų savininkas turi teisę kelti kompanijai bankroto bylą. Dėl to obligacijos laikomos mažiau rizikinga ir saugesne investicija, lyginant su akcijomis“, – sako „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas.
Kokios yra obligacijų rūšys?
Obligacijos gali būti klasifikuojamos pagal keletą kriterijų: apdraudimą, pajamų būdą, terminą ir kitus. Vienas svarbiausių ir dažniausių klasifikacijos būdų yra skirstyti obligacijas pagal jų kilmę į valstybines ir privačių įmonių obligacijas.
„Valstybinės obligacijos leidžiamos beveik visų pasaulio valstybių ir yra laikomos vienomis saugiausių, nes, kitaip nei su įmonėmis, teorinė valstybės bankroto galimybė yra maža. Tačiau dėl šios priežasties jos dažnai yra ir mažiau pelningos“, – teigia M. Skardžius.
Privačių įmonių obligacijos laikomos rizikingesnėmis už valstybines, nors reali rizika priklauso nuo konkrečios įmonės, sako ekspertas. Tai reiškia, kad ir jų potencialus pelningumas yra didesnis.
Koks yra obligacijų pelningumas ir kodėl jos dabar tokios populiarios?
M. Skardžius pažymi, kad obligacijų pelningumas vertinamas atsižvelgiant į mokamų palūkanų normą, kuri gali priklausyti nuo pačių obligacijų paklausos, kredito rizikos, infliacijos ir kitų veiksnių.
Pelningumą taip pat lemia ir obligacijos išpirkimo terminas – jei obligacijos terminas ilgas, įprastai gaunamos palūkanos bus didesnės nei trumpo laikotarpio obligacijų, tačiau prisiimama ir didesnė rizika.
„Ypač svarbu yra atsižvelgti ir į konkrečiu metu vyraujančią ekonominę aplinką. Jeigu palūkanų normos yra žemos, patrauklesnė yra akcijų rinka. Tačiau jeigu palūkanų normos yra gana didelės – taip, kaip yra jau daugiau nei metus – didėja obligacijų patrauklumas. Iš dalies taip yra todėl, kad vyraujant didelei pinigų skolinimosi iš bankų kainai, įmonės labiau linkusios skolintis leisdamos obligacijas“, – patikslina „Luminor“ ekspertas.
Jo teigimu, įsigytas obligacijas prireikus galima parduoti antrinėje rinkoje prieš išpirkimo datą. Antrinėje rinkoje obligacijų kaina priklauso nuo esamos palūkanų normos, todėl net ir anksčiau išpirkimo datos parduotos obligacijos gali suteikti grąžą.
