Melioracijos statinių priežiūra, remontas ir rekonstravimas – tai viena iš funkcijų, kurią valstybė delegavo savivaldybėms, siekiant užtikrinti efektyvų vandens nuo dirbamų laukų nuvedimą ir prevenciją nuo potvynių. Vilniaus rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti šių sistemų tinkamą veikimą, papildomai investuoja dvigubai daugiau lėšų nei skiriama iš valstybės.
Pasak Vilniaus rajono savivaldybės vicemerės dr. Danutos Narbut, gaunamų lėšų iš Žemės ūkio ministerijos nepakanka, kad būtų užtikrinta tinkama melioracijos statinių priežiūra ir vykdomi remontai.
„Melioracijos statinių priežiūrai iš valstybės kasmet skiriama apie 180 tūkst. Eur, tačiau šių lėšų nepakanka, kad būtų atlikti visi reikalingi darbai. Be to, per pastaruosius 10 metų ši suma nesikeitė, o įvertinus infliaciją, ji realiai sumažėjo beveik perpus. Dėl to savivaldybės priverstos papildomai investuoti savo lėšas. Vilniaus rajono savivaldybė kasmet skiria dvigubai daugiau lėšų – šiemet tam skirta 350 tūkst. Eur. Tačiau bendra suma vis tiek sudaro tik apie 10 proc. visų reikalingų lėšų melioracijos sistemų aptarnavimui“, – sako vicemerė dr. Danuta Narbut.
Vilniaus rajono savivaldybė iš viso prižiūri virš 1000 km melioracijos griovių ir sureguliuotų upių. Beveik visas finansavimas skiriamas prioritetiniams darbams – melioracijos griovių ir sureguliuotų upių tvarkymui, nes jie atlieka pagrindinę vandens nuvedimo funkciją. Skaičiuojama, kad vieno kilometro objekto kapitalinis sutvarkymas kainuoja apie 10 tūkst. Likusios lėšos paskirstomos melioracijos kadastro tvarkymui ir avariniams drenažo sistemų remonto darbams.
Jei melioracijos statiniai nebus tvarkomi, gali kilti įvairių rimtesnių pasekmių. Pirmiausia, neefektyvus vandens nutekėjimas sukels paviršinių vandenų užtvindymą, o tai gali apsemti laukus, kelius ir gyventojų sodybas, padidinat potvynių riziką. Be to, vandeniu užsemti laukai sunaikina ūkininkų derlių ir padaro nuostolių.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Ruslan Narunec teigia, kad praeitais metais gauta dėl melioracijos sistemų tvarkymo apie 30 prašymų iš ūkininkų, seniūnų, gyventojų ir kt.
„Pagal gautus prašymus melioracijos sistemų pertvarkymams reikia apie 750 tūkst. Eur. Skirtos valstybės ir papildomos savivaldybės lėšos leistų patenkinti tik 70 proc. gautų prašymų. Tai reiškia, kad pagal finansines galimybes šiemet suplanuota sutvarkyti apie 110 kilometrų magistralinių griovių, o tai sudaro tik apie 10 proc. nuo visų turimų melioracijos sistemų, esančių savivaldybės teritorijoje. Tokiais tempais viską sutvarkyti reikėtų mažiausiai 10 metų, ir tai nepaisant infliacijos ir melioracijos sistemų nusidėvėjimo“, – apie esamą situaciją sako R. Narunec.
2024 m. prižiūrėtų, suremontuotų griovių ir sureguliuotų upių ilgis siekia 109,424 km. Taip pat atliktas 0,621 km avarinių rinktuvų gedimų pašalinimas, atlikta Pikeliškių vandens kėlimo stoties eksploatacija, kuri nusausina 155 ha ploto. Iš viso atlikti 6 užtvankų ir 1 tilto priežiūros darbai.
2025 m. iš savivaldybės biudžeto lėšų numatyta įgyvendinti 12 sureguliuotų upių ir melioracijos griovių priežiūros darbų. Iš valstybės skiriamų lėšų – numatyta įgyvendinti 10 projektų. Kasmet taip pat atliekami ir smulkesni melioracijos statinių, pralaidų ir kitų objektų tvarkymo darbai.
Su 2025 m. numatytais projektais galima susipažinti čia.
