Iš Pietų Amerikos kilusios bulvės buvo pradėtos auginti maistui jau prieš tūkstančius metų. Jas mėgo vietinės indėnų tautos, o vėliau ne ką mažiau įsimylėjo europiečiai. Mūsų laikais bulvių populiarumas taip pat neslopsta, ši daržovė labai plačiai naudojama kulinarijoje. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, bulvės yra vienas pagrindinių maisto produktų, vertinamas kaip puikus sudėtinių angliavandenių šaltinis. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad parduotuvėse gausu skirtingų veislių bulvių, tačiau pirkėjų favoritės – lietuviškos nefasuotos bulvės. Kviečiame išmėginti bulvių, avinžirnių ir anakardžių karį, tiksiantį sočiai vakarienei.
Gausu vitamino C ir kalio
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, mūsų krašte populiarios bulvės ne tik tinka skirtingiems patiekalams, o ir suteikia energijos įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti.
„Bulvėse gausu keleto svarbiausių vitaminų ir mineralų. Viena iš išskirtinių maistingųjų medžiagų yra vitaminas C – antioksidantas, palaikantis imuninę sistemą, kraujagyslių ir odos standumą bei žaizdų gijimą. Vidutinio dydžio bulvė gali suteikti apie 20–30 proc. rekomenduojamos vitamino C paros normos. Be to, bulvėse yra kalio – gyvybiškai svarbaus mineralo, palaikančio sveiką kraujospūdį ir skysčių pusiausvyrą. Kalis taip pat svarbus raumenų ir nervų veiklai. Bendrai 100 gramų bulvių duos organizmui apie 80 kilokalorijų. Jose beveik nėra riebalų, todėl bulves galima įtraukti į sveikatai palankią mitybą ir reguliuojantiems svorį, jei jos paruošiamos tinkamai, be per didelio pridėtinių kalorijų kiekio, kuris paprastai gaunamas iš įvairių padažų ar kitų priedų“, – bulvių naudą atskleidžia E. Gavelienė.
Gydytoja dietologė priduria, kad bulvėse gausu ir maistinių skaidulų. Didžiausia jų koncentracija – susikaupusi daržovės odelėje. Todėl jaunas ir šviežias bulves galima gaminti su žievele, prieš tai ją kruopščiai nušveitus kempinėle bei nuplovus po vėsaus vandens srove: „Skaidulos yra labai svarbios virškinimo sistemos sveikatai. Jos padeda pajusti ir sotumo jausmą, o tai gali padėti reguliuoti svorį.“
Kas turėtų atsargiau vartoti bulves?
Gydytojos dietologės teigimu, bulvės priklauso nakvišinių augalų šeimai, kuriai taip pat priskiriami pomidorai, paprikos bei baklažanai: „Kai kurie žmonės gali būti jautrūs ar alergiški nakvišiniams augalams, todėl jų suvalgius gali atsirasti virškinimo problemų, nepageidaujamų odos reakcijų ar kitų simptomų.“
Bulves geriau ruošti be riebalais gausių priedų, mat tai irgi gali pabloginti virškinimo sistemos veiklą. Dar gydytoja primena nepamiršti, kad bulvėse yra nemaža kalio koncentracija. „Todėl inkstų ligomis sergantys žmonės turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, dėl tinkamo porcijų dydžio“, – įspėja E. Gavelienė.
Atrenkamos pagal krakmolingumą ir kitus kriterijus
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pasakoja, jog prekybos centruose bulvės išlieka vienos perkamiausių daržovių, kurių asortimentas – itin platus.
„Mūsų parduotuvėse gausu skirtingų veislių bulvių, o pačios populiariausios – lietuviškos nefasuotos bulvės, jų turime ištisus metus: ir ankstyvųjų veislių derliaus, kuris prasideda gegužės mėnesį, ir vėlyvųjų, kasamų rugsėjį. Pastebime, kad pirkėjai įprato rinktis bulves pagal jose esantį krakmolo kiekį, tad turime krakmolingų bulvių, skirtų lietuviškiems patiekalams ruošti, ir mažai krakmolingų – salotoms gaminti. Jos fasuojamos į maišelius ar tinklelius su skirtingų spalvų juostelėmis, kad būtų lengva atskirti ne tik pagal užrašus. Įvairiais metų laikais mėgstamos ir specialios bulvės, pažymėtos privačia „Rimi“ etikete, skirtos kepimui orkaitėje arba grilyje“, – pasakoja O. Suchočeva.
Norintiems išsirinkti aukštos kokybės bulves, specialistė pataria ieškoti tokių, kurios turi lygią tvirtą odelę ir neturi įpjovimų: „Taip pat venkite žalsvo atspalvio bulvių, nes jos gali būti kartokos. Kokybiškos bulvės turėtų būti tvirtos, bet ne kietos, kaip akmuo ar pernelyg minkštos. Jei bulvė per kieta ji gali būti per mažai subrendusi, o jei per minkšta – pernokusi arba pradėjusi pūti. Rinkitės tokias, kurios būtų vienodo dydžio ir formos, nes tai padės užtikrinti tolygų virimą. Tačiau bulvių dydžio pasirinkimas gali priklausyti ir nuo konkretaus patiekalo, kurį planuojate gaminti. Mažesnės bulvės dažnai tinkamesnės kepti, o didesnės gali būti tinkamesnės tokiems garnyrams, kaip bulvių košė.
Kaip tinkamai laikyti bulves namuose?
Parsinešus namo bulves, „Rimi“ komercijos operacijų vadovė rekomenduoja jas laikyti vėsioje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. „Dėl tiesioginių saulės spindulių ir šiltos temperatūros bulvės gali sudygti ir atsirasti ant odelės žalių dėmių, kuriose yra toksinės medžiagos. Ilgalaikiam bulvių laikymui idealiai tinka 7–10 °C temperatūra. Taip pat venkite laikyti jas šaldytuve, nes dėl žemos temperatūros krakmolas gali virsti cukrumi, o tai turės įtakos bulvių skoniui ir tekstūrai.“
Be to, bulves reikėtų laikyti orui pralaidžiame inde, kad būtų užtikrintas tinkamas oro srautas. „Reguliariai tikrinkite, ar sandėliuojamose bulvėse nėra gedimo ar dygimo požymių. Pašalinkite turinčias puvimo požymių bulves, kad puvėsis neplistų ant kitų daržovių. Vadovaudamiesi tokiais patarimais išlaikysite bulves tinkamiausios būklės, todėl iš šių daržovių paruošti patiekalai pasižymės geriausiu skoniu ir tekstūra“, – primena O. Suchočeva.
Ekspertė primena, kad norintys išmėginti įvairius bulvių receptus bei sutaupyti, gali tą daryti ir iš anksto planuodami pirkinius bei pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.
Kviečiame maisto ruošime įprastas bulves panaudoti naujai pasigaminant bulvių, avinžirnių ir anakardžių karį.
RECEPTAS
Bulvių, avinžirnių ir anakardžių karis
Kariui reikės:
4 v. š. alyvuogių aliejaus;
1 vnt. svogūno, supjaustyto;
2 skiltelės česnako, sutrinto;
2 v. š. imbiero šaknies, sutarkuotos;
2 v. š. maltos kalendros;
2 v. š. malto kumino;
1 v. š. maltos ciberžolės;
½ v. š. cinamono;
¼ – ½ v. š. čili miltelių;
1 ¼ puodelio vandens;
4 vnt. pomidorų, supjaustytų;
500 g bulvių, supjaustytų kubeliais;
400 g konservuotų avinžirnių;
250 g pievagrybių, supjaustytų;
2 v. š. šviežios kalendros, supjaustytos;
75 g nesūdytų anakardžių;
1 žiupsnelio juodųjų pipirų;
2/3 puodelio natūralaus graikinio jogurto.
Gaminimo eiga:
1. Dideliame puode įkaitinkite pusę aliejaus, sudėkite svogūną, česnaką, imbierą, prieskonius, druską ir pipirus ir kepkite ant silpnos ugnies retkarčiais pamaišydami 10 minučių, kol svogūnas suminkštės.
2. Į keptuvę suberkite pomidorus ir supilkite vandenį, užvirinkite, tada sumažinkite ugnį, uždenkite ir virkite 15 minučių. Sudėkite bulves ir avinžirnius, uždenkite ir virkite 20 minučių.
3. Tuo tarpu keptuvėje įkaitinkite likusį aliejų, sudėkite grybus ir kepkite ant vidutinės ugnies dažnai maišydami 3–4 minutes, kol paruduos.
4. Sudėkite grybus į karį kartu su anakardžių riešutais ir šviežia kalendra ir virkite dar 10 minučių. Įmaišykite jogurtą ir pakaitinkite karį keptuvėje jam neužverdant. Patiekite su ryžiais.
Skanaus!
