Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu, per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu perduodama infekcija. Didžioji dalis ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime, be jokio gydymo, tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą, kuris ilgainiui sukelia patologinių audinių darinių vystymąsi. Kai kurie iš šio viruso tipų gali sukelti vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžį.
Nustatyta, kad beveik visus gimdos kaklelio vėžinius susirgimus sukelia ŽPV infekcija. Manoma, kad Europoje maždaug 90 proc. išangės vėžio atvejų, 15 proc. moters išorinių lyties organų vėžio atvejų, 70 proc. makšties vėžio atvejų ir 30–40 proc. varpos vėžio atvejų sukelia ŽPV infekcija.
„Žmogaus papilomos virusas nesirenka lyties, todėl praktika nuo šios infekcijos vakcinuoti visus vaikus egzistuoja jau daugelyje pasaulio valstybių. Pastebėta, kad šalyse, kuriose vykdomos visuotinės skiepijimo nuo šio viruso programos, gimdos kaklelio vėžiu ir kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergama mažiau. Skiepai nėra gydomoji priemonė, tačiau jie ypač vertingi profilaktikai, nes apsaugo ne tik nuo pirminio, bet ir nuo pakartotinio užsikrėtimo, ligos atkryčio“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų paskiepyti bent 90 proc. vaikų. Tai labai svarbu tam, kad susidarytų pakankamas kolektyvinis imunitetas, kuris reikalingas suvaldyti ligą visuomenėje. Nors ŽPV vakcina mergaitės Lietuvoje skiepijamos jau aštuntus metus, pakankamų vakcinavimo apimčių dar nepasiekta.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praeitais metais bent viena ŽPV vakcinos doze buvo paskiepyta 65 proc. 11–12 metų mergaičių. Pastebima, kad pastaruosius kelerius metus skiepijimo apimtys palengva mažėja, taigi vis daugiau mergaičių lieka nepaskiepytų nuo šios pavojingos infekcijos.
„Iki šiol Lietuvos gydymo įstaigose mergaitės buvo skiepijamos dvivalente žmogaus papilomos viruso vakcina. Šiemet Valstybinė ligonių kasa dvejiems metams už 3,64 mln. eurų nupirko ir gydymo įstaigoms išdalino devynvalentę vakciną. Tai reiškia, kad ši vakcina vaikus apsaugos nuo 9 tipų žmogaus papilomos virusų sukeliamų ligų, taigi bus gerokai efektyvesnė. Raginame tėvus sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, o iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos“, – sako L. Reinartienė.
VLK primena, kad ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro dvi nemokamos vakcinos dozės – tarp pirmos ir antros dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Pirmąja vakcinos doze gali būti paskiepytos visos 11 metų sulaukusios mergaitės ir visi 2011 m. vasario 2 d. ar vėliau gimę berniukai. Jaunesni vaikai nėra skiepijami. Dėl vakcinavimo nuo ŽPV tėveliai su vaikais turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
