Šalyje net 40 proc. visų nusižudžiusiųjų – vyresni nei 60 metų žmonės, rodo išankstiniai 2020 metų Higienos instituto duomenys. Pasak specialistų, vienišumas ir socialinė izoliacija – vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių tokią statistiką. Lietuvos Raudonasis Kryžius senjorų savižudybių ir vienišumo problemą ragina spręsti drauge – kiekvienas gali prisidėti tapdamas organizacijos savanoriu ar skirdamas paramą, kuri būtų nukreipta tam, kad senjorai neliktų vieni.
Pernai šalyje iš viso nusižudė 624 asmenys, iš jų net 40 proc. vyresni nei 60 metų žmonės (254 asmenys), rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. 2019-aisiais Lietuvoje nusižudė 658 asmenys, iš kurių 37 proc. – vyresni nei 60 metų (242 asmenys). Bendrai visuomenėje šio amžiaus žmonės sudaro apie 27 proc.
Anot specialistų, vyresnio amžiaus žmonių savižudybėms įtakos turi vienišumas. Mat perkopę 60 metų, žmonės dažnai patenka į kritinį etapą – radikaliai mažėja jų socialumas, dažnėja sveikatos problemos, atsiranda egzistencinių klausimų.
„Kiekvienas iš mūsų nori būti matomas, girdimas ir vertinimas – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinio statuso ar fizinės savijautos. Tačiau vyresnių žmonių vienišumas ir atskirtis yra viena didžiausių problemų mūsų visuomenėje. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius jau kelerius metus vykdo „Šiltų apsilankymų“ programą ir rūpinasi vienišais senoliais – iš viso pernai pasirūpinome beveik 1700 senelių, iš jų 754-iems teikėme reguliarią pagalbą (lankymo bei slaugos paslaugas). Mūsų savanoriai lanko vienišus bei sergančius senelius namuose, o kai to neįmanoma padaryti dėl karantino sąlygų – nuolat bendrauja su senjorais telefonu, moko juos naudotis ir kitomis komunikacijos priemonėmis“, – pasakoja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Pasak K.Meidės, visuomenė taip pat gali prisidėti prie šios Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklos – tapdami savanoriais, skirdami nuolatinę paramą arba aukodami 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Paramos deklaravimas vidutiniškai užtrunka vos 2 minutes, tačiau mums tai pavirsta šimtais papildomų valandų, kurias skiriame vienišų žmonių lankymui“, – sako K.Meidė.
Būtina senelių integracija į bendruomenes
Nors vienos savižudybių priežasties nėra, tačiau 2020 metų savižudybių skaičiaus augimui įtakos galimai turėjo ir COVID-19 situacija, teigia „Vilnius sveikiau“ Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Viktorija Andreikėnaitė.
„Matome, jog COVID-19 dar labiau išryškino vyresnio amžiaus žmonių socialinę bei fizinę atskirtį, senelių vienišumą. Ir nors šalyje kasmet vis daugiau veiksmų, padedančių mažinti savižudybių skaičių, mums vis dar trūksta tikslingų nacionalinio lygmens priemonių, nukreiptų būtent į vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių prevenciją. Stinga ne tik šeimos gydytojų įtraukimo į psichikos sveikatos gerinimo procesus, bet ir senjorų integracijos į visuomenę, skirtingas bendruomenių veiklas“, – dėsto V. Andreikėnaitė.
„Grąžinti senjorus į bendruomenes yra vienas svarbiausių tikslų. Savanoriai ne tik gurkšnoja arbatą kartu su seneliais (kai leidžia karantino sąlygos), bet ir moko juos naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis, aptaria kur kreiptis prireikus psichologinės ar medicininės pagalbos, padeda senoliams lengviau išgyventi artimųjų netektis. Skatina įsitraukti į vietos bendruomenių veiklas bei užmegzti naujus ryšius su bendraamžiais, tokiu būdu stiprindami senjorų savarankiškumą ir priklausymo bendruomenei jausmą“, – pasakoja K.Meidė.
Ką daryti atpažinus rizikos ženklus?
„Nors savižudybių ženklai ir jų atpažinimas bendras visoms amžiaus grupėms, tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi vieną bendravimo ypatumą – jie kur kas dažniau kalba apie mirtį. Ir tai visiškai natūralu. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus elgesio pokyčius – staigius nuotaikos svyravimus, posakius „aš niekam nebereikalingas“, „esu našta“, „noriu viską baigti“, neįprastą turto, daiktų išdalinimą. Visa tai gali byloti apie suicidines mintis – vardina V. Andreikėnaitė. – Vis tik sužinoti, ar žmogus tikrai galvoja apie savižudybę galime tik tiesiai paklausę „ar tu galvoji apie savižudybę?“. Dažnai baiminamasi, kad tokais klausimais savižudybę galima paskatinti. Tai – mitas. Iš tiesų toks žingsnis vyresnio amžiaus žmogui gali sukelti palengvėjimą – kažkas atkreipė dėmesį ir panoro atvirai pasikalbėti apie mano problemas, vadinasi aš vis dar rūpiu“.
Anot V. Andreikėnaitės, po pokalbio tolimesni žingsniai – išklausyti ir nukreipti profesionalios pagalbos. Juk nepuolame patys gipsuoti sulūžusios rankos ar kojos. Taip ir žmogų su savižudybės rizika svarbu patikėti šioje srityje dirbantiems specialistams.
Kiekvienas norintis prisidėti prie senelių vienišumo problemos sprendimo, turi galimybę skirti 1,2 proc. nuo GPM Lietuvos Raudonajam Kryžiui: https://www.redcross.lt/skirkite-2-procentus. Tai galima padaryti užpildant elektroninę formą, deklaracijos formą išsiunčiant paštu ar užpildytą prašymą pateikus VMI darbuotojams. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (identifikacinis numeris) kodas 190679146.
Jei susidūrėte su sunkumais, skambinkite nemokama emocinės pagalbos linija numeriu 1809.
Apie Raudonąjį Kryžių
Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti nuo 1919 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais – esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms.
Organizacijos veiklos kryptys Lietuvoje: pagalba vienišiems ir sergantiems senoliams; pagalba žmonėms, pasitraukusiems nuo karo ar neramumų savo šalyse; pagalba valstybei ekstremalių situacijų atvejais bei atsitikus kitoms didesnėms nelaimėms.
Lietuvos Raudonasis Kryžius
