Lietuvoje vis garsiau kalbant apie vietos ekonomikos stiprinimą, trumposios maisto tiekimo grandinės išlieka viena svarbiausių, tačiau dar ne iki galo išnaudotų galimybių. Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir mažina priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą, numatytos tikslinės investicijos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Ji šiemet pasipildė svarbiomis naujovėmis.
Bendradarbiavimas virsta pelnu
Priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ esmė – ne pavienių ūkių rėmimas, o jų jungimasis į partnerystes. Tai pagrįsta ekonominė logika: smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos ir rinkodaros lauke yra brangu ir neefektyvu. Finansavimas skiriamas bendradarbiaujantiems partneriams: ūkininkams, kaimo verslininkams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie pasirašo jungtinės veiklos sutartis arba kuria naujas įmones.
Toks partnerystės modelis leidžia užtikrinti pastovų tiekimą ir bendrai investuoti į brangią įrangą, kurios vienas ūkis nepajėgtų įsigyti. Pagrindinė nauda pareiškėjams ir jų partneriams (projekto dalyviams) – ne tik ES ir valstybės lėšos, bet ir galimybė patiems formuoti kainodarą, kuri nėra „apkarpoma“ daugybės tarpininkų.
Šių metų naujovės
Šiemet pareiškėjų laukia didesnis lankstumas įsigyjant būtiną techniką. Anksčiau parama transportui buvo ribojama, skiriama tik tokiam, kuris tiesiogiai naudojamas pardavimams vykdyti (pavyzdžiui, autoparduotuvėms). „Dabar bus galima įsigyti įvairesnį specializuotą transportą, skirtą ne tik realizacijai, bet ir produkcijos paruošimui bei logistikai“, – apie plečiamas tinkamas finansuoti išlaidas pasakoja Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Pasak N. Padvaiskaitės, įvairesnės specializuotos technikos pritaikymas trumpųjų tiekimo grandinių logistikai yra tie instrumentai, kurie leis vietos gamintojams tapti lygiaverčiais rinkos žaidėjais. Pareiškėjai galės įsigyti priekabas daržovėms vežti iš laukų, specializuotą krovos techniką ar derliaus nuėmimo įrangą, kuri yra neatsiejama trumposios grandinės dalis. Ūkininkai galės patys valdyti visą ciklą nuo lauko iki sandėlio ir galutinio pirkėjo.
Dar viena naujovė laukia dirbančiųjų gyvulininkystės sektoriuje. Šiemet bus remiamos ir mobiliosios skerdyklos, kurios turėtų išspręsti vieną didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdyklų trūkumą regionuose, taip pat sumažintų dideles gyvulių transportavimo išlaidas. Mobili skerdimo įranga užtikrins ne tik greitesnį procesą, mažesnį stresą gyvūnams, bet ir leis pirkėjams pasiūlyti aukščiausią mėsos kokybę.
Paramos dydžiai
Parama pareiškėjams skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:
- iki 150 tūkst. Eur: orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;
- iki 250 tūkst. Eur: skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
- iki 1,5 mln. Eur: skiriama logistikos centrų kūrimui. Maksimalią sumą galima gauti, jei projekte numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.
Paramos intensyvumas investicijoms siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai, taikomas padidintas intensyvumas – iki 80-85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projekto koordinavimui, patalpų nuomai, transporto išlaidoms) – iki 100 proc.
Kada galima teikti paraiškas?
Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpąsias tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar – rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, rasti patikimus partnerius bendrai veiklai. Šiemet numatomi du paraiškų rinkimo etapai:
- Pavasario: nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.
- Rudens: nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
Inf. Žemės ūkio ministerija
