Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendina Neries pakrančių vystymo viziją – ilgalaikę strategiją, kuria siekiama sustiprinti ryšį tarp upės ir miesto. Vienas iš šios vizijos įgyvendinimo etapų šiuo metu jau vyksta – tvarkomi krantinių želdiniai.
Pakrantėse šalinami invaziniai uosialapiai klevai, genimi medžiai, prižiūrimi želdynai ir kuriamas atviresnis bei patogesnis priėjimas prie upės. Taip siekiama, kad Neries pakrantės būtų ne tik gamtiškos, bet ir prieinamos gyventojams bei miesto svečiams.
„Siekiame, kad Neries krantinės išliktų kuo natūralesnės, tačiau būtų patogiai pritaikytos žmonių lankymui. Į šiuos tvarkymo darbus žiūrime atsakingai – juos vykdant kartu dirba ir Vilniaus miesto parkų specialistai,“ – sako Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Žirmūnuose – patogesni priėjimai prie upės
Žirmūnuose bus sutvarkyti seni priėjimai ir įrengiami keli nauji takai, kad gyventojams būtų lengviau pasiekti upę. Tvarkomi želdynai, kurie veržiasi į pėsčiųjų ir dviračių takus, laiptų ar pakilimo vietas.
Prie natūralių miško takų bus šalinami išvirtę medžiai ir praeiti trukdančios šakos. Šią žiemą netoli Žirmūnų g. 55 ir 57 esančiuose nusileidimuose prie upės bus tvarkomi želdiniai ir įrengta nedidelė poilsio aikštelė su suoliukais.
Žirmūnuose taip pat aptikta japoninių reunučių – agresyvaus invazinio augalo, kuris užgožia vietines rūšis. Šioje vietoje jos bus naikinamos.
Antakalnio pusė – nuo Valakampių link centro
Antakalnyje šią žiemą bus tvarkoma Neries krantinė nuo Valakampių tilto link miesto centro. Čia suplanuoti medžių šakų genėjimo ir želdynų priežiūros darbai, siekiant geresnio matomumo ir saugesnio judėjimo takais.
Žvėryne – pakrančių pieva
Dalis Žvėryno pakrančių nuo Vytauto g. 1 iki Liubarto tilto jau sutvarkytos. Likusi dalis, nuo Liubarto iki Upės g., bus tvarkoma per šią žiemą. Neries pakrantėje ties Birutės g. želdiniai bus tvarkomi palaipsniui, žiemos metu.
Prie Vingio parko pėsčiųjų tilto, iš Žvėryno pusės, bus įkurta mezofitų pieva – natūrali upių slėniams būdinga pieva, kurioje auga vidutinio drėgnumo sąlygas mėgstantys augalai, tokie kaip dobilai, eraičinas, pievinė miglė ar gyslotis.
Netoliese išlikęs senas obelų sodas taip pat bus saugomas: obelys genimos, kad būtų sveikesnės ir mažiau pažeidžiamos ligų ar grybelių.
Vingio parke – atveriamas vaizdas į upę
Vingio parko panoraminėje aikštelėje bus iškertami menkaverčiai krūmynai, kad atsivertų vaizdas į upę.
Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniui priklausiančiose Neries pakrantėse numatyti sanitariniai darbai – ligotų, nudžiūvusių ir pavojų keliančių medžių šalinimas bei genėjimas.
Naikinami invaziniai augalai
Visoje krantinėje šalinami uosialapiai klevai – vieni agresyviausių invazinių augalų, ypač pavojingų jautrioms upių pakrantėms. Kaip aiškina Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ekologas Rokas Butkus, šių augalų sėklos vandeniu plinta labai greitai, užimdamos didelius plotus ir formuodamos tankius sąžalynus, nebūdingus šioms buveinėms.
Nenaikinami uosialapiai užgožia vietines rūšis – juodalksnius, gluosnius, baltalksnius ir kitus pakrančių medžius. Įprastai šie invaziniai augalai naikinami herbicidų pagalba, tačiau pakrantėse tokia praktika nenaudojama, kad net menkiausia šių medžiagų dalis nepatektų į vandenį. Todėl uosialapiai šalinami mechaniškai – kertant ir kartotinai pašalinant ataugančias atžalas.
Kodėl darbai atliekami žiemą?
Daugiausia darbų suplanuota gruodžio–sausio mėnesiais, kai žemė būna įšalusi. Šis laikas pasirinktas dėl kelių priežasčių: mažiau pažeidžiama žolinė danga ir pakrantes dengiantis gruntas; netrukdomas paukščių perėjimas ir jauniklių auginimas; galima atlikti sunkesnius darbus neišdrąskant dirvožemio.
Visi krantinių tvarkymo darbai atliekami atsižvelgiant į paukščių ir kitų gyvūnų gyvenamąją aplinką. Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad siekiama išlaikyti natūralią gamtinę aplinką, pritaikant ją patogiam, saugiam ir tvariam žmonių naudojimui.
