Kiekvienas iš mūsų savo kasdieniniais pasirinkimais keičiame aplinką, kurioje gyvename. Tai, kaip vartojame ir kaip tvarkomės palieka pėdsaką Žemėje – ar galime jį sumažinti? Ar kiekvieno iš mūsų pastangos prasmingos, kai ištisos valstybės ar tarptautinės korporacijos neatpažįstamai keičia planetos veidą? Apie tai ketvirtadienį vakare diskutavo ekologijos entuziastai ir inovatoriai festivalio „Nepatogus kinas“ „Žaliosios programos“ atidarymo metu.
Programa, kurią remia pakuočių tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, prasidėjo Nikolauso Geyrhalterio filmu „Žemė“, kuriame kalbama apie labai tiesioginį žmogaus pėdsaką – kastuvais, ekskavatoriais ir dinamitu kasmet perkeliant milijardus tonų planetos masės.
Diskusijos moderatorius Karolis Vyšniauskas, „Nyla“ podkasto redaktorius, dalyvių ir susirinkusiųjų klausė – ką galime padaryti kiekvienas asmeniškai, kaip galime daryti įtaką pasauliniams pokyčiams ir kas suteikia vilties.
„Pažiūrėjus šį filmą iš tikrųjų apima pesimizmo banga, atrodo, kad tos smulkios idėjos pasimeta tame masiniame neigiamame poveikyje gamtai, aplinkai ir mums visiems. Kita vertus, kai pradedi galvoti, kad tu pakeisi tą vieną neigiamą įprotį ir nedarysi kažko blogo kasdien, tai vien jei aš nenaudoju plastikinių puodelių, per metus juos visus sudėjus būtų susidariusi jų krūva, kuri atrodytų gana baisiai, o dabar jos nėra. “, – kalbėjo Renata Sagatauskė, Antakalnio bendruomenės iniciatyvos „Miesto laboratorija“ viena įkūrėjų.
Pasak jos, svarbu jausti, kad gali prisidėti, tačiau daugiausia vilties teikia pastaraisiais mėnesiais švedų aktyvistės Gretos Thunberg sustiprinta diskusija apie valstybių ir verslo lyderių turimus prisiimti įsipareigojimus.
Rugilė Matusevičiūtė, ekologijos podkasto „Išpakuota“ vedėja, teigė, kad fokusavimasis į mažus dalykus ir kasdienius įpročius leidžia parodyti, kad ekologijos problema – labai kompleksiška, ją reikia spręsti skirtingomis priemonėmis.
„Anksčiau ar vėliau, pradedant nuo labai mažų dalykų kaip plastiko buteliukas, nori nenori, pradedi kapstytis giliau, lįsti į filosofiją, švietimą ir kritinį mąstymą, kas yra ekologija ir kas yra žmogus šitoje Žemėje. Man atrodo, ta viltis yra švietimas, kėlimas klausimų, ką mes turime padaryti, kad pasikeistume kaip žmonės, kaip būtybės, pasikeistų mūsų požiūris į planetą“, – kalbėjo R. Matusevičiūtė.
Gaudrimė Driskiūtė, moksleivė, minėtos G. Thunberg inspiruoto judėjimo „Fridays For Future Vilnius“ savanorė, pasakojo, kad vilties veikti teikia skirtingų žmonių susivienijimas bendram tikslui.
„Šią vasarą vyko „Fridays For Future“ Europos kongresas Lozanoje, Šveicarijoje, ten suvažiavo apie 450 aktyvistų iš visų Europos šalių, buvo ir Greta, žinoma. Ten aš pajutau labai daug pozityvios energijos, nes visus susirinkusius vienija tas pats bendras tikslas, visi skirtumai ir nesutapimai tiesiog išnyksta. Tai tikrai labai motyvuojanti patirtis, pasisėmėme jėgų ir grįžę į Lietuvą tai tęsiame, mūsų gretos didėja“
Miglė Makuškaitė, ekologiškų prekių parduotuvės „Urban Earth Lovers“ Lietuva bendraįkūrėja, teigė, kad pirmiausia kiekvienam reikia atsakingai vartoti ir elgtis sąmoningai.
„Mūsų viltis slypi atsakingame vartojime – ką mes kiekvieną dieną naudojame, kokias atliekas mes paliekame po savęs, nes visų tų planetos išteklių ir reikia mums kiekvienai dienai“, – kalbėjo M. Makuškaitė.
Simonas Tarvydas, vienas iš ekologinio dizaino asociacijos „Ekoda“ steigėjų, teigė, kad reikia kovoti su inercija, kuri juntama, kalbant apie ekologiją.
„Labai svarbu surinkti kritinę masę žmonių, kurie elgtųsi kitaip. Ir tuomet mes balsuojame savo elgesiu, savo piniginėmis, savo gyvenimo būdu, ir gali būti, kad mes priversime didžiąsias kompanijas keistis. Yra tokia pramoninė inercija, nenoras keisti savo pinigų uždirbimo įpročių, bet aš į tai žiūriu su viltim“, – kalbėjo S. Tarvydas.
