Patalpų oro kokybės užtikrinimas yra itin svarbus šaltuoju metų laiku, kuomet žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose. Patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai veiksniai – oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas. Kompleksinis jų veikimas suformuoja žmogaus šiluminę savijautą patalpose.
Oro judėjimą patalpose gali sukelti tiek natūralios konvekcinės srovės, tiek mechaninė ventiliacija. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento specialistai atkreipia dėmesį į Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (Higienos norma), kuri nustato mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose bei bendruosius mikroklimato parametrų matavimo ir kontrolės reikalavimus. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių.
Tinkamas oras
Pagal Higienos normą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turėtų svyruoti tarp 18-22 oC. Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti 2-3 oC žemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina poilsį. Oro drėgmė turėtų būti tarp 35-60 proc. Jeigu oro drėgmė didesnė, susidaro palankios sąlygos įvairiems mikroorganizmams gyvuoti. Drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių. Taip pat šildymo sezono metu drėgmė patalpose dažnai nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio, toks sausas oras dirgina gleivinę, didina jautrumą oru plintantiems cheminiams teršalams ir alergenams, paūmėja astmos, alergijos simptomai, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Oro judėjimo greitis patalpose turėtų būti nuo 0,05 m/s iki 0,15 m/s. Žmogaus organizmas pradeda jausti oro judėjimą, kurio greitis yra 0,15 m/s.
Kaip vėdinti patalpas žiemą?
Net ir žiemą nereikėtų pamiršti gyvenamąsias patalpas reguliariai (bent kelis kartus per dieną) vėdinti. Geriau patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai nei po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį (vėdinti, kai jose nėra žmonių). Patalpų vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes ir mikroorganizmus. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, dulkių ir virusų.
NVSC informacija
Reklama: vėdinimo sprendimai