Vilniuje vyksta renginiai, skirti Gedulo ir vilties dienai – atminti tragiškas netektis ir pasipriešinimą. Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memoriale popietę vyko atminimo valanda: tremtiniai dalijosi skaudžiais prisiminimais, juoda duona, ant bėgių degė žvakeles, memoriale stovintį vagoną kaišė gėlėmis.
„Birželio 14 dieną galvoju apie viltį: nes iš ko kito jei ne iš Jūsų tos vilties galime geriau pasimokyti – iš praradusių tėvynę, laisvę ir artimuosius, visą laiką puoselėjusių viltį sugrįžti į Lietuvą. Mano senelio sesuo tremtinė sako, kad nėra gyvenime sutikusi nė vieno blogo žmogaus. Man tai yra vilties išraiška – ji leidžia pamatyti šviesos spindulėlį net ten, kur yra visiška tamsa. Šiandien galime džiaugtis, kad gyvename Vilniuje – laisvos šalies laisvoje sostinėje ir dėkoju jums visiems už viltį, linkėdamas ją kuo ilgiau skleisti”, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius
Visų vardu prie paminklinio Kryžiaus, iškalto iš geležinkelio bėgių, buvo padėta iš žalumynų supinta girlianda. Pasviręs Kryžius simbolizuoja tragišką tremtinių likimą. Naujosios Vilnios geležinkelio stoties aikštėje šis paminklas atidengtas minint 50-ąsias masinių tremčių Lietuvoje metines. Žuvusieji tremtyje proseneliai, seneliai ir tėvynainiai pagerbti tylos minute.
Savo prisiminimais pasidalijo ir tremtinė Rasutė Čiuladaitė Peslekienė, kurios visą šeimą ištrėmė 1951 m. į Tomsko apskritį, kai ji tebuvo 4 metų.
„Sakome gedulo ir vilties diena, o aš sakyčiau – didžiulės istorinės skaudžios praeities diena. Mes, tremtiniai, prisimenam istorijas, kurios palietė kiekvieno šeimą. Tėveliai, seneliai buvo tiesiog dori dirbantys Lietuvos žmonės. Kai mums liepė susikrauti savo mantą, tėvelis krovėsi savo brangiausią turtą – 4 maišus knygų. Kareivėlis sako: šeimininke, lašinių ir duonos įsidėk. Tą rytą raudojo visa Lietuva. Tai buvo tautos genocido vykdymas. Tai buvo baisi nežinia, likimai sulaužyti, šeimos išdraskytos, bet buvo ir didžiulė viltis sugrįžti. Tremtinius palaikė viltis, daina ir malda. Net sugrįžę Lietuvos tremtiniai sugebėjo atleisti tiems kurie įtraukė į sąrašus, trėmė. Būdami Sibire pamatėme, kokie lietuviai vieningi”, – pasakojo Rasutė.
Tremtinė savo prisiminimais neretai pasidalija su vaikais įvairiose Vilniaus mokyklose, kurie visada įdėmiai klausosi. Šiandien Rasutė sako besididžiuojanti Lietuvos jaunimu, savanoriais, šauliais, ir jaučiasi turinti saugią ateitį.
Renginyje Skambėjo Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choro „Laisvė”, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio” dueto atliekamos dainos.
Vilniuje vyksta ir akcija „IŠTARK, IŠGIRSK, IŠSAUGOK” – tai tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcija, kurios metu išsaugome ne vien istoriją, bet ir kiekvieną likimą.
