Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad visuomenėje vėl padaugėjo neigiamų emocijų. Išliko ir nemaža dalis žmonių, kurie karantino periodu sako besijaučiantys labai ramiai.
Jau metus „Žmogaus studijų centras“ kartu su UAB „Baltijos tyrimai“ ir draudimo bendrove „Gjensidige“ vykdo Lietuvos emocinės būsenos stebėseną.
Nuo lapkričio iki kovo mėn. nerimaujančių žmonių padaugėjo 11 proc. ir pasiekė 54 procentus. Tai – aukščiausias lygis nuo 2020 metų kovo mėnesio. Panaši yra liūdesio, pykčio ir streso dinamika. Ypač prasta padėtis 18-29 metų grupėje, kurioje nerimo lygis pasiekė 70 proc., to nebuvo net karantino pradžioje.
„Natūralu būtų laukti, kad po metų gyvenimo pandemijos sąlygomis, žmonės turėtų apsiprasti su ribojimais. Tačiau atrodo, jog yra tam tikras psichologinis „higieninis“ ribojimų slenkstis, kurį peržengus neigiami padariniai – neišvengiami. Tai ypač matoma jaunimo grupėje, kuriai bendravimo apribojimai yra labai skausmingi. Dėl socialinių poreikių netenkinimo ir kitų taikomų priemonių pagrįstumo auga pyktis, kuris ypač kenksmingas visuomenės sutelktumui ir jos fizinei bei psichinei sveikatai. Šie aspektai, mano manymu, yra ne mažiau svarbūs, įveikiant pandemijos krizę, nei epidemiologiniai“, – sakė „Žmogaus studijų centro“ prezidentas psichologas doc. Gintaras Chomentauskas.
Paradoksaliai žmonių, gebančių šiose sudėtingose sąlygose patirti ramybę, rodiklis irgi yra gana aukštas ir stabilus. Šią būseną kovo mėnesį dažnai patyrė net 66 proc. žmonių. Daugiausia 30-49 metų amžiaus grupės vyrai. Tai rodo, kad kurie asmenys geba prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių ir kad visuomenės bei darbdavių pastangos pagerinti emocinę būseną gali būti prasmingos ir efektyvios.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas atkreipė dėmesį į įmonės psichologinio tyrimo duomenis, rodančius, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso.
„Gjensidige” darbuotojų apklausa, atlikta 2020 m. lapkritį trijose Baltijos šalyse, parodė, kad jos darbuotojai patiria daugiau malonumo ir ramybės, o streso – mažiau nei bendras visuomenės vidurkis.
„Siekiame, kad karantinas drastiškai nepakeistų žmonių darbo ir gyvenimo rutinos – suteikėme visas sąlygas dirbti iš namų. Tačiau pastebime, kad dalis žmonių jau pavargo dirbti namuose ir trokšta grįžti į biurą. Suprantame tokį norą, tačiau labai rimtai žiūrime į šalyje galiojančius karantino reikalavimus. Biuruose padirbėti kolegos gali tik tais atvejais, kai tam tikros užduoties namuose atlikti neįmanoma. Tikimės, kad susitelkę ir būdami sąmoningi greičiau sulauksime geresnės pandemijos situacijos ir karantino atlaisvinimų”, – teigė M. Jundulas.
Pasak draudimo bendrovės vadovo, negalėdami bendrauti tiesiogiai, žmonės atrado naujų būdų, kaip palaikyti ryšį su kolegomis ir artimaisiais: darbe „Gjensidige“ įsivedė taisyklę visada kalbėtis vaizdo ryšiu, kad galima būtų užtikrinti kuo artimesnį tarpusavio santykį. Pasak M. Jundulo, būtent bendravimas darbe suteikia žmonėms didesnį saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tam, bendrovės vadovo teigimu, skiriama daug įmonės dėmesio.
„Matome, kad karantinas nesužlugdė žmonių emociškai, bet dalį jų padarė net stipresniais. Įmonėje ėmė rastis individualios iniciatyvos, kaip dar galima tarpusavyje bendrauti ir ne darbo reikalais, taigi matome žmonių norą ieškoti naujų galimybių išsaugoti tarpusavio ryšį. Tai sutvirtina mūsų organizaciją ir visą visuomenę“, – mano M. Jundulas.
Pasak bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorės dr. Rasos Ališauskienės, pastaruoju metu žmones ypač erzina chaotiška ir nenuosekli institucijų, priimančių sprendimus dėl karantino trukmės, sąlygų, ribojimų ir pagalbos verslui bei gyventojams, veikla. Didelis informacijos triukšmas, viena kitai prieštaraujančios žinios sukelia neigiamas emocijas“, – pažymėjo R. Ališauskienė.
G. Chomentausko teigimu, „Žmogaus studijų centras“, kaip niekad anksčiau, atliko daug organizacijų emocinio klimato tyrimų. „Tai rodo atsakingą Lietuvos įmonių požiūrį į darbuotojus ir prisiimamą atsakomybę už jų emocinę būseną. Toks reiškinys – sveikintinas“, – teigė psichologas.
Visuomenės nuomonės tyrimą 2021 m. kovo 15-18 d. atliko „Baltijos tyrimai“. Be to, remtasi „Baltijos tyrimų“ duomenimis iš 2020 m. lapkričio mėn. visuomenės apklausos.
