2024 metų pabaigoje rekomenduojamų knygų, skirtų pasirengti „Trumpo 2.0“ politikai, sąrašuose dominavo skambūs pavadinimai – „Peril“, „How Fascism Works“, „The Last American President“, „Trumpocracy“ ir kt. Belieka konstatuoti – tam tikra prasme D. Trumpas tikrai nenuvylė.
Šių metų pradžioje prognozavau, kad 2025-ųjų pradžia ir pabaiga bus labai skirtingos – pasaulis, kuriame gyvenome iki šių metų pradžios, pasikeis iš esmės. Kaip pasikeitė ekonominis pasaulis ir kokios galimos to pasekmės Lietuvai artimiausioje ateityje? Praėjus metams, prognozes galima tikrinti nebe teorijoje, o realių sprendimų ir skaičių kalba.
2025-ieji, be abejonės, buvo nepaprastai „smagūs“ metai, jei kalbėtume apie ekonominį neapibrėžtumą. Metų pradžia prasidėjo itin skambiai – D. Trumpas paskelbė prekybos karą nebe su pavienėmis šalimis, o faktiškai su didžiąja dalimi pasaulio. Viena iš pagrindinių taikinių, remiantis tarptautinės prekybos balanso rodikliais, tapo Europos Sąjunga (ES), kurią D. Trumpas viename interviu net pavadino besielgiančia blogiau nei Kinija.
2024 m. vidutiniai JAV importo muitai siekė 2,48 proc., manoma, kad 2025 m. pabaigoje jie vidutiniškai sieks apie 11,2 proc. – daugiau nei keturis kartus aukštesni. Tokie vidutiniai importo muitų lygiai JAV buvo fiksuoti tik 1942 m., jau vykstant Antrajam pasauliniam karui. Nuo tada jie nuosekliai mažėjo, o ekonominė globalizacija palaipsniui didino daugelio pasaulio gyventojų gerovę.
D. Trumpui paskelbus prekybos karą beveik visam pasauliui, buvo prognozuojamas ekonomikos augimo lėtėjimas, infliacijos didėjimas, lėčiau auganti tarptautinė prekyba ir pasikeitusios investavimo geografinės kryptys. Klausimas – kurios iš šių prognozių 2025 m. iš tiesų pildėsi?
2025 m. balandžio 5 d. įsigaliojo universalūs 10 proc. importo į JAV muitų tarifai didžiajai daliai pasaulio šalių. Vėliau juos papildė ir specifiniai, pagal valstybes diferencijuoti muitai, kurių čia detaliau nenagrinėsime. Staigmenos neįvyko – jau nuo gegužės JAV vėl pradėjo augti infliacija, kuri rugsėjo mėn. siekė 2,9 proc., o Tarptautinis valiutos fondas JAV ekonomikos augimo prognozes šiems metams sumažino nuo 2,7 iki 1,8 proc.
Tuo tarpu ES ekonomikos augimas šiais metais prognozuojamas kiek geresnis nei manyta metų pradžioje, nes realiai įgyvendinama JAV prekybos politika pasirodė esanti šiek tiek nuosaikesnė nei buvo tikimasi metų pradžioje. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Remiantis Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos duomenimis, 2025 m. pasaulinės prekybos prekėmis ir paslaugomis apimtis pasieks rekordinį – apie 35 trln. JAV dolerių – lygį ir bus maždaug 7 proc. didesnė nei 2024 m. Didžiąją augimo dalį sudarys prekybos prekėmis didėjimas. Vis dėlto ketvirtiniai pasaulinės prekybos prekėmis augimo tempai nuo metų vidurio lėtėjo ir prognozuojama, kad IV ketvirtį jie sieks vos 0,6 proc.
Didžiausią teigiamą impulsą pasaulinei prekybai šiemet suteikė Pietų Azija ir Afrika. JAV importas 2025 m. sausio–rugsėjo mėn. augo 2,2 proc. punkto sparčiau nei pasaulio vidurkis, tačiau eksporto augimas buvo 2,5 proc. punkto lėtesnis. ES importo augimas atitiko pasaulio vidurkį, tačiau eksporto tempai buvo 0,8 proc. punkto lėtesni. Kinijos eksportas tuo pačiu laikotarpiu augo 1,6 proc. punkto sparčiau nei pasaulio vidurkis, o importas – net 7,1 proc. punkto lėčiau.
Per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius pasaulinis prekybos balansas iš esmės nepasikeitė: JAV, Japonija ir Indija išlieka didžiausius prekybos deficitus turinčiomis šalimis, o Kinija, Rusija ir ES – turinčios didžiausius perteklinius balansus regionais. Tuo pat metu ES tapo viena pagrindinių alternatyvių rinkų Kinijos prekėms, kurioms JAV pritaikė prekybos ribojimus – importas iš Kinijos į ES šiemet išaugo apie 15 proc. Korekcijos įvyko, tačiau jų pasekmės dar tik ryškėja.
Remiantis EBPO duomenimis, pasaulyje išlieka žemas tiesioginių užsienio investicijų (TUI) aktyvumas. Jei 2025 m. I ketv. pasaulinis TUI sandorių augimas siekė 18 proc., tai II ketv. buvo fiksuotas net 38 proc. kritimas. Pagrindinės TUI kryptys išlieka JAV, Jungtinė Karalystė ir Brazilija. ES 2025 m. pirmąjį pusmetį TUI sandorių buvo beveik 45 proc. mažiau nei 2024 m. antrąjį pusmetį.
Tuo pat metu sparčiai auga Kinijos tiesioginės investicijos ES ir Jungtinėje Karalystėje. 2024 m. jos buvo 47 proc. didesnės nei 2023 m. – tai pirmas Kinijos TUI augimas per pastaruosius aštuonerius metus. Didžiausias dėmesys skiriamas atsinaujinančios energijos technologijoms: elektromobiliams, baterijoms, vandenilio gamybai. TUI srautai nenutrūko ir į pačią Kiniją – nors per dešimt šių metų mėnesių naujų sandorių buvo apie 10 proc. mažiau, ženkliai išaugo naujai steigiamų užsienio įmonių skaičius. Daugiausia dėmesio sulaukia finansų, IT, medicinos, gamybos įrangos ir aviacijos sektoriai.
Ką visa tai rodo? Nors apie „atsiribojimą“ nuo Kinijos kalbama jau nuo 2015 m., realybėje jis vyksta visai kitaip, nei buvo tikėtasi. Vietoje geografiškai apibrėžto atsitraukimo susiformavo „Global China“ fenomenas – Kinijos įmonės nuo 2018 m. sistemingai diversifikavo tiekimo grandines į regionines ir arčiau pagrindinių rinkų esančias šalis. Jei anksčiau Kinija daugiausia investavo į besivystančias ekonomikas, šiandien ji drąsiai žengia į ES ir konkuruoja sektoriuose, kuriuos ES ilgą laiką laikė „savais“ – atsinaujinančios energijos, automobilių, elektros įrangos, farmacijos ir medicinos technologijų.
Tuo tarpu ES, kurioje dominuoja tradicinė pramonė, praranda konkurencingumą šalims su mažesniais darbo ir energijos kaštais. Be to, tiek Kinija, tiek Vakarų šalys skaido globalias tiekimo grandines į regionines, „draugiškų šalių“ sistemas, kuria dubliuojančias, alternatyvias struktūras, skirtas vietinei paklausai. Tai reiškia viena – ateityje tarptautinės prekybos apimtys mažės, o kainos vartotojams augs.
Vertinama, kad šiems procesams tęsiantis ES gali prarasti apie trečdalį darbo vietų, kurios šiandien egzistuoja tik dėl eksporto. ES tai būtų skaudžiausia, nes ji – labiausiai nuo užsienio prekybos priklausantis regionas: 2024 m. prekių ir paslaugų eksportas sudarė 50,4 proc. ES BVP, Kinijoje – 20,0 proc., JAV – vos 11,1 proc.
Ir dar viena bėda. Kol JAV ir Kinija agresyviai investuoja į MTEP, kuria naujus sektorius ir technologijas, ES vis dar veikia vadinamuoju helicopter parent režimu – saugo esamas struktūras, neleidžia rinkai klysti ir faktiškai blokuoja J. Schumpeterio kūrybinės destrukcijos procesus, be kurių neįmanoma inovuojanti ir auganti ekonomika.
Tikėtina, kad 2026 m. pasaulinės konkurencijos kovos ir jų pasekmės bus dar ryškesnės. Akivaizdu: kol JAV ir Kinija stiprėja ir dalijasi vartotojų bei gamtinių išteklių rinkas, ES vis dar nesugeba apsispręsti, kuo ji išeina į konkurencijos ringą. Jei po 2025 m. teisingos išvados nebus padarytos, JAV ir Kinijos konkurencijos pamoka ES taps dar skaudesnė.
Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
