Vilniuje, Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, pristatyta daugiau nei 120 šalies mokyklų jau įdiegta kalbų laboratorija, iš esmės keičianti užsienio kalbų mokymo procesą. Projektas suteikia mokiniams daugiau praktikos, o mokytojams – pažangius įrankius kasdieniame darbe.
Renginyje dalyvavo Kanados ambasadorė, Nacionalinės švietimo agentūros vadovas, mokyklų vadovai, tarptautiniai svečiai ir miesto bendruomenės atstovai. Po oficialių sveikinimų jie turėjo galimybę patys sudalyvauti pamokoje ir išbandyti, kaip laboratorija veikia realiame ugdymo procese.
„Išsikėlėme tikslą, kad Vilniaus moksleiviai turėtų galimybę mokytis kuo daugiau skirtingų ES kalbų. Prieš porą metų įvedėme ispanų kalbą kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimą ir susidomėjimas ja pranoko visus lūkesčius. Dabar startuojame su iniciatyva plėsti lenkų kalbos mokymosi galimybes, stebime didėjantį susidomėjimą vokiečių ir prancūzų kalbomis. Kalbų laboratorija padės kokybiškiau ir efektyviau mokytis užsienio kalbas. Tai įrankis, kuris praktiškai prisidės prie didesnio vaikų pasitikėjimo savimi, mokantis ir kalbant užsienio kalba, o mokytojams – tiksliai nustatyti moksleivių kalbinių įgūdžių pažangą. Nuostabu, kad Vilniuje kalbų laboratorija jau veikia ir galime eiti koja kojon su pažangiausiomis švietimo inovacijomis“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.
Kokybinis pokytis užsienio kalbų mokyme
Iki šiol tradicinėse pamokose kiekvienam mokiniui kalbėti tekdavo vos 1–2 minutes, o kalbų laboratorija šį laiką išplečia iki 15–20 minučių. Tai, kas anksčiau buvo pasiekiama tik privačiose mokyklose, dabar prieinama visiems Lietuvos moksleiviams. Sistema leidžia diferencijuoti užduotis pagal gebėjimų lygį, suteikia mokytojui galimybę realiu laiku stebėti klasės darbą ir greičiau reaguoti į mokinių poreikius.
„Šis projektas svarbus tuo, kad suteikia naujas galimybes tiek mokiniams, tiek mokytojams – vieni gauna daugiau praktikos, kiti aiškius įrankius, padedančius sekti progresą ir taikyti individualius metodus, tempą ar užduotis. Ypač svarbu, kad tokias galimybes gauna ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų mokiniai bei mokytojai. Gebėjimas sklandžiai bendrauti šiandien tampa būtinybe tiek moksle, tiek darbo rinkoje, todėl džiaugiamės, kad kalbų mokymas perkeltas į kitą lygį – nuo teorijos prie praktikos, kur bendradarbiavimas ir diskusijos ugdo kritinį mąstymą bei komandinį darbą,“ – pabrėžia Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
Šis projektas yra ne tik technologijų diegimas – tai ir ilgalaikė investicija į pedagogų kompetencijų stiprinimą. Laboratorija suteikia galimybę jungti kalbų mokymą su kitomis disciplinomis, o nuosekli technologijos plėtra ir dirbtinio intelekto integracija ateityje užtikrins dar labiau personalizuotą ir įtraukiančią mokymosi patirtį.
Palengvins kasdienį mokytojų darbą
Kalbų laboratorija ne tik suteikia daugiau praktikos mokiniams, bet ir palengvina mokytojų darbą. Ji leidžia realiu laiku matyti visų mokinių užduotis ir įrašus, greitai identifikuoti dažniausiai pasitaikančias klaidas bei sekti pažangą. Automatinio vertinimo ir statistikos funkcijos suteikia galimybę efektyviau planuoti pamokas ir skirti daugiau dėmesio individualiam grįžtamajam ryšiui.
Be to, mokytojai gali kurti užduotis, pritaikytas skirtingiems mokinių lygiams, integruoti tarpdisciplinines temas ir skatinti bendradarbiavimą grupėse. Kalbų mokymas tampa labiau personalizuotas ir patrauklesnis, o mokytojai gauna naujų priemonių kūrybiškai vesti pamokas.
„Tai ne tik naujos kartos įrankis mokytojams šiuolaikiniame ugdymo procese, bet ir galimybė mokiniams savarankiškai mokytis užsienio kalbų. Savarankiškas darbas laboratorijoje skatina ir mokinių žingeidumą, ir galimybes mokytis įvairias užsienio kalbas bei atitinka ateities mokyklos lūkesčius į savarankiškumą orientuotame ugdymosi procese“, – sako Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Tarptautinis pripažinimas ir tyrimų rezultatai
Laboratorija jau įrodė savo veiksmingumą užsienyje. Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 85 proc. mokinių buvo patenkinti mokymosi procesu, o Saudo Arabijoje per keturis mėnesius vidutinis kalbos pasiekimų lygis pakilo daugiau nei vienu CEFR lygiu. Rezultatai rodo, kad sprendimas lavina gebėjimus ir didina mokinių pasitikėjimą savimi.
Laboratorija pristatoma ir „Future Classroom Lab“ Briuselyje, kur demonstruojamos pažangiausios švietimo inovacijos. Lietuva, pasirinkusi šį sprendimą nacionaliniu mastu, įsirašo į pasaulinį švietimo inovacijų žemėlapį.
