Jūratė Damulytė
Bendrojo ugdymo mokyklose likusias dvi birželio savaites dėl karščių pamokos gali nevykti, sako švietimo ministras Algirdas Monkevičius.
„Artimiausias dvi savaites orų prognozė labai nepalanki. Matome, kad tikrai neproduktyvu vesti pamokas, kuomet tokios sąlygos. Tačiau mokyklos neturėtų užverti durų moksleiviams“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Monkevičius.
Anot jo, mokyklos, kuriose dėl karščių nebūtų tęsiamos pamokos, turėtų užtikrinti kūrybines veiklas moksleiviams iki numatytos mokslo metų pabaigos birželio 21-ąją.
Ministras teigė, kad tokias rekomendacijas mokykloms pateiks atsižvelgdamas į ekstremalias orų sąlygas, tvyrant dideliems karščiams, taip pat įsiklausęs į tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų atstovų nuomones.
Mokyklos, ministro teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.
Šiuo metu apie pusė iš daugiau nei tūkstančio mokyklų trumpina pamokas.
„Reikėtų elgtis lygiai taip pat, kaip ir šaltu oru. Tai yra aiškiai reglamentuota, tai yra ekstremali situacija, ir mokykla į tai reaguodama turi tas galimybes. (…) Kiekviena mokykla gali ir privalo lanksčiai pritaikyti savo veiklą ugdymui“, – sakė A. Monkevičius.
Tačiau jis pridūrė, kad mokykla turėtų priimti vaikus, atėjusius į mokyklą, nepaisant temperatūros.
Jis taip pat teigė, kad ministerija svarstys finansuoti klimato kontrolės įrengimą kai kuriose mokyklose, svarstoma tam numatyti lėšas planuojant kitų metų biudžetą ir investicijų programą.
„Infrastruktūrą būtina tobulinti, gal ne tik paprastus kondicionierius įrengiant, kurie kelia sveikatai tam tikrų rizikų, bet tai darant labai supratingai. Yra sistemos, kurios šiek tiek brangesnės, bet jos kuria klimatą, kuris nekelia vaikams alergijų ar susirgimų dėl per daug sauso staigaus atšaldymo. Numatome labai skubiai jau šių metų investicijų planuose“, – teigė ministras.
Pirmtakės sprendimą būtų įgyvendinęs palaipsniui
Pernai buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės priimtas sprendimas keliomis savaitėmis – iki birželio 21 dienos prailginti mokslo metus, A. Monkevičiaus nuomone, galėjo būti įgyvendinamas etapais, neskubant ir pirmiausia išbandant keliose ugdymo įstaigose.
Jis taip pat sakė neatmetantis, kad gali būti svarstoma ir atsisakyti prailgintų metų arba koreguoti šį sprendimą.
„Galime galbūt svarstyti šį klausimą, bet turėtume labai atsakingai tai svarstyti. Mes turėtume svarstyti apie vaikų ugdymo rezultatą ir sėkmę. Jei vaikai labai ilgą pertrauką turės matome, kad labai nukenčia ugdymo rezultatai. Tas 185 dienas reikėtų išdėstyti kuo tolygiau“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Pasak jo, kol kas anksti svarstyti, ar pernai priimtas sprendimas ilginti mokslo metus turėjo įtakos geresniems moksleivių ugdymo rezultatams.
„Nemanau, kad čia problema yra dienų trukmė. Problema, kaip efektyviai ir kaip pasiruošę mes tą turime padaryti. Manau, kad šiuo keliu ir eisime – kad reikėtų gerinti sąlygas ir kad galėtų mokyklos nebūtinai iki birželio 21 dienos dirbti. Jos pajėgios planą sudėlioti taip, kad pasibaigtų mokslo metai ir anksčiau nei birželio 21 dieną“, – aiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas teigė, kad mokyklos šiuo metu lanksčiai reaguoja į orų situaciją ir kiekviena bendruomenė priimta savo sprendimus.
D. Žvirdausko manymu, grįžimas prie buvusios trumpesnės mokslo metų trukmės būtų populistiškas, mokyklos turėtų geriau išmokti kaip kūrybiškai ir efektyviai išnaudoti ilgesnį mokslo metų laiką vasarą.
„Šitie sprendimai priimti buvusios ministerijos vadovybės ir dabar blaškytis, sakyčiau, būtų neetiška“, – sakė licėjaus vadovas.
Jis minėjo Japonijos pavyzdį, kur mokslo metai dar ilgesni, klimatas dar karštesnis ir moksleivių ugdymosi rezultatai geri.
Moksleiviai ir tėvai pasigenda ugdymo kokybės
Lietuvos moksleivių sąjungos vadovė Greta Zaburaitė teigė, kad moksleiviai pasigenda prailgintų mokslo metų kokybės.
Šiuo metu, anot jos, situacija mokyklose labai įvairi.
„Labai didelė dalis pamokų tiesiog nevyksta, nes programa yra išeita iki birželio pradžios, nėra ką veikti. Bet tikrai yra ir gerųjų pavyzdžių, kai pamokos skiriamos ekskursijoms, pažintinėms, projektinėms veikloms, kai gilinamos žinios, kai likviduojamos jų spragos ir panašiai“, – sakė G. Zaburaitė.
Kai kuriose mokyklose, anot jos, pamokos vyksta įprastu režimu, rašant kontrolinius darbus, nors efektyvumas karšto oro sąlygomis labai abejotinas.
„Norėtume, kad būtų užtikrintos higienos normos, kad kiekvienas mokytojas pasirūpintų, jog pamokos vyktų kitokios, kad vyktų ugdymosi procesas kokybiškas“, – sakė moksleivių atstovė.
Labiau kokybiško ugdymo proceso per prailgintas mokslo savaites vasarą sakė pasigendąs ir tėvų atstovas.
„Dauguma tėvų nemato prasmės, nes pamokos kaip tradicinės nevyksta daugumoje atvejų, ir ta veikla, kuri vyksta mokyklose, filmukų žiūrėjimai ar dideli langai, nesuteikia tos vertės ar prasmės. Yra didelis nusivylimas, kad pridėtos papildomos savaitės, bet jos neišnaudojamos tam, ko tikisi tėvai“, – sakė Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikalajūnas.
Pagal numatytus planus, šiemet mokslo metai pradinukams trunka 35, vyresniems moksleiviams – 37 savaites. Prieš dvejus metus mokslo metai buvo trumpesni trimis savaitėmis.
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.
