Ttautinės mokslininkų komandos įžvalgomis apie probleminio interneto naudojimo (PIN) paplitimo mastą Covid-19 pandemijos laikotarpiu pasidalijo prestižinis žurnalas „Current Opinion in Behavioral Sciences”. Straipsnyje įvairių šalių mokslininkai, tarp jų ir probleminio interneto naudojimo ekspertai iš Lietuvos, apžvelgia ir lygina įvairių šalių tyrimų duomenis.
Apie probleminį interneto naudojimą (PIN) girdėsime vis dažniau. Tai rimta psichinės sveikatos problema visame pasaulyje. Probleminiu interneto naudojimu vadinama veikla internete, kuri tampa įpročiu, t. y. savotiška priklausomybe, o ją nutraukti gali būti itin sudėtinga. Tai gali būti nevaldomas naršymas, vaizdo žaidimai, lošimas, pornografijos žiūrėjimas, nuolatinis socialinių tinklų tikrinimas ar kitos veiklos, kai joms teikiamas prioritetas, internete praleidžiama vis daugiau laiko, kenčia kasdienis gyvenimas, santykiai, akademinė ir darbinė veika.
PIN paplitimo įverčiai pasaulio tyrimuose – stipriai skiriasi
Mokslininkai pažymi, kad yra itin sunku nustatyti tikrąjį augančios PIN problemos mastą dėl skirtingose šalyse karantino metu atliktuose tyrimuose pasitaikančių metodologinių skirtumų. Iki pandemijos atliktos kelios išsamios literatūros apžvalgos nurodo PIN paplitimą svyruojant nuo 6 proc. iki 9,7 proc. O pandemijos metu atliktuose skirtinguose tyrimuose PIN paplitimo įverčiai skiriasi drastiškai – nuo 4 proc. iki 43,8 proc.
Tyrimus apžvelgianti ekspertų komanda, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos (dr. Julius Burkauskas ir dokt. Julija Gečaitė-Stončienė), Gibraltaro (prof. Zsolt Demetrovics), Jungtinės Karalystės (prof. Mark D. Griffiths) ir Vengrijos (dr. Orsolya Király) apžvalgoje daro prielaidą, kad PIN paplitimo mastui įtakos turi kultūriniai ypatumai (pvz., Azijoje PIN labiau paplitęs nei Europoje). Be to, skirtumai atsiranda ir dėl naudojamų skirtingų PIN vertinimo testų. Pavyzdžiui, japonai 51246 respondentams vertinti taikė kompulsyvaus interneto naudojimo skalę ir nustatė 8 proc. PIN paplitimą, o ispanai tyrime, kuriame dalyvavo 1013 universiteto studentų, naudojo interneto priklausomybės klausimyną ir atrado 12 proc. PIN paplitimą.
„Tenka apgailestauti, kad ilgesnį laiką respondentus tiriančių ir PIN pokyčius kasmet vertinančių tyrimų yra tiek nedaug – Japonijoje buvo atlikti du tokie tyrimai ir vieno jų duomenimis, PIN paplitimas per pandemiją padidėjo 1,6 karto ir tarp suaugusiųjų, tarp jaunų žmonių,“ – sako dr. Julius Burkauskas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto klinikinis psichologas. Pasak jo, kitas tyrimas, vertinęs vidurinių mokyklų moksleivių naudojimąsi internetu po ilgalaikio mokyklų uždarymo dėl pandemijos, šias išvadas patvirtino.
Probleminio interneto mastais Europa vejasi Aziją
Pandemijos piko metu (2020 m.) Kinijoje atliktas didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo 11 254 universiteto studentai, nustatė 28,4 proc. PIN paplitimo lygį. Anksčiau, 2019 m. Kinijoje atlikti priešpandeminiai tyrimai, pateikia 8,4 proc. PIN paplitimo duomenis tarp universitetų studentų ir 14,5 proc. tarp vaikų ir paauglių.
Kai kurie PIN paplitimo įverčiai pandemijos metu Europoje yra santykinai mažesni nei Azijos šalyse, kai kurie – panašūs. Vengrijoje atliktuose tyrimuose nustatyta, kad PIN paplitimo rodiklis yra 3,9 proc. (ligoninės darbuotojai) ir 5,2 proc. (vidurinių mokyklų mokytojų). Šveicarijoje atlikto tyrimo (dalyvavo 1627 jauni suaugusieji ir 1146 vaikai ir paaugliai) duomenimis, PIN paplitimo rodiklis yra 21,3 proc. tarp jaunų suaugusiųjų ir 30,1 proc. tarp vaikų ir paauglių. Tad pažymėtina, kad šiuo atveju PIN paplitimo skirtumus gali nulemti ne tiek kultūriniai, geografiniai ypatumai, kiek tiriamų visuomenės grupių amžius. Probleminis interneto naudojimas yra dažnesnis jaunų suaugusiųjų ir vaikų grupėse.
Ar bus bėdų – priklauso ir nuo naudojimosi internetu tikslo
Apibendrinant, pandemijos laikotarpiu vaikams, paaugliams ir suaugusiems internetu teko naudotis intensyviau nei bet kada anksčiau. Tačiau didėjantis interneto naudojimas nebūtinai gali sukelti psichinės sveikatos ar PIN problemų.
Yra įrodymų, kad nustatant PIN lygį, svarbiau už laiką, praleidžiamą internete, yra interneto naudojimo tikslai ir motyvacija. Jei socialiniai tinklai naudojami kaip būdas „pabėgti” nuo bendravimo realybėje, o apsiperkant išleidžiama daug pinigų, įsigyjami menkaverčiai daiktai, tai šiuo atveju praleistas laikas ne toks svarbus, kaip PIN pobūdis.
Neseniai Vengrijoje atlikto tyrimo, kurio metu apklausta per 5 tūkst. respondentų, duomenys atskleidė, kad psichikos ligų simptomai ir žaidimas internete, siekiant pabėgti nuo negatyvių jausmų, buvo žymiau labiau susiję su probleminiu interneto naudojimu, o ne su žaidžiant praleistu laiku.
Taip pat jau prieš pandemiją buvo pastebėta, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia internete. Taigi faktas, kad žmonės daugiau laiko praleido internete pandemijos metu, galėjo nebūtinai būti susijęs pačia pandemija.
Mokslininkai ragina atsižvelgti ir į tai, kiek laiko užtrunka PIN vystymasis. Pavyzdžiui, pagal Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-ąją versiją, žaidimų sutrikimo (vieno iš PIN tipų) diagnozė galėtų būti patvirtinta, tik jei asmuo kenčia nuo to ne mažiau nei metus laiko. Jei PIN vystymuisi reikia metų, taip pat gali būti, kad būsimi tyrimai parodys, kad PIN turinčių žmonių skaičius auga.
Straipsnis publikuojamas čia: Prevalence of Problematic Internet Use during the COVID-19 Pandemic – ScienceDirect
Skaitmeninės etikos centras
