Kovo 10 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Vilniaus rajono gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į susitikimą su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais, kuris vyko Rudaminos kultūros centre. Signatarai prof. Vytautas Landsbergis, Vytenis Povilas Andriukaitis, Zbignev Balcevič, Eugenijus Gentvilas dalijosi prisiminimais apie 1990 m. kovo 11-osios įvykius, aptarė dabartinę geopolitinę situaciją. Diskusijoje dalyvavo ir Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, o ją moderavo Lietuvos istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.
Pasak mero R. Duchnevičiaus, susitikimas su signatarais yra puiki galimybė pasidalyti savo prisiminimais, įžvalgomis, kad jaunoji karta galėtų suprasti tų įvykių svarbą.
„Kartu su savo politine komanda norėjome suorganizuoti diskusiją tam, kad pažvelgtume į praeitį, sužinotume, kaip Jūs jautėtės tuomet, kai vyko šie svarbūs mūsų šaliai įvykiai. Džiaugiuosi, kad turėjau progą gimti, augti, gauti išsilavinimą šioje šalyje ir dabar turiu progą dirbti, vadovauti puikiai savivaldybei. Tai yra galimybių šalis. Mes turime vieni kitiems daug pastabų, daug dalykų, dėl kurių esame nepatenkinti. Tai normalu, nes mes visi esame žmonės, skiriasi mūsų pažiūros, norai. Bet turime įvertinti, kiek daug mes pasiekėme per tokį trumpą laikotarpį. Tai, ką mes sukūrėme, turime saugoti, puoselėti“ – sakė R. Duchnevič.
Nepriklausomybės akto signatarai kalbėjo apie Lietuvos istoriją, krašto gynybos kūrimą, švietimo ir teisės sistemos raidą 1990 metais. Diskusijos dalyviai taip pat palietė šiuolaikinę politinę situaciją pasaulyje.
Prof. Vytautas Lansbergis, moderatoriaus paklaustas, ar šiandien tikime amžinąja Lietuva, atsakė: „Mes neturime kitos išeities. Turime tikėti ir eisime šiuo keliu“. Profesorius savo kalboje užsiminė ir apie XIX amžiuje Lietuvoje ir Lenkijoje vykusius įvykius – sukilimus, kovas už nepriklausomybę. Jis taip pat priminė apie Tadeušą Kosciušką, kovojusį už Gegužės 3-iosios Konstituciją. V. Lansbergis pridūrė: „Rusijos agresijos akivaizdoje neturime kito pasirinkimo, kaip tik priešintis ir ginti savo nepriklausomybę kartu su partneriais – kaimynais. Lietuva eina kartu su Lenkija ir negali būti kalbų, kad Lenkija eitų prieš Lietuvą“.
Signataras Vytenis Povilas Andriukaitis, tuo metu dalyvavęs darbo grupėje, rengusioje svarbius Kovo 11-osios dokumentus pabrėžė, kad kalbant apie šią datą negalima pamiršti Vasario 16-osios įvykių, kada buvo gerbiami Lietuvos gyventojai, nepaisant jų tautybės.
„Iš esmės mes į Kovo 11-osios aktą įrašėme Vasario 16-osios aktą pakartotinai. Pastarajame akte yra trys labai svarbūs žodžiai – kad Steigiamąjį Seimą rinks visi Lietuvos gyventojai. Tai reiškia, kad rinks ir lietuviai, lenkai, žydai, vokiečiai ir kiti. Jau tada buvo išreikšta pagarba žmogaus kilmei. Kovo 11-ąją, mano manymu, mes padarėme tą patį“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Signataras Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad pasaulyje yra daug tautų, kurios bandė sukurti savo valstybę, Lietuva – viena iš jų, kuriai tai pavyko padaryti.
„Mačiau dalies žmonių netikėjimą, kad Lietuva išliks ilgai. Žmonės džiaugėsi, kad yra nepriklausoma Lietuva, tačiau netikėjo, kad ji tokia išliks ilgai. Sausio 13-ąją galėjo įvykti tai, kad Lietuvos nebebūtų. Tačiau Lietuva išliko ir išliks. Mes turime tokią sėkmės istoriją, kad net patys žmonės džiaugdamiesi, galbūt kažkiek ir abejodami, gali sakyti, kad šiandien viskas yra gerai“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Niekas nesiginčija, kad mes padarėme teisingą žingsnį, nors tuo metu galbūt ir buvo tuo abejojančių. Tačiau nemanau, kad visi iki šiol Lietuvoje padaryti darbai atitinka Kovo 11-osios dvasią. Aukščiausioji Taryba priėmė labai svarbių dokumentų. Buvo užtikrinta, kad bus saugomos tautinių mažumų teisės. Paskutiniu metu to pasigendama, pavyzdžiui, kyla įvairių problemų švietimo srityje“, – į šių dienų aktualijas atkreipė dėmesį Z. Balcevič.
Susitikime su signatarais dalyvavo taip pat Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai Rūta Carik, Ruslanas Baranovas, Artūras Želnys, hab. dr. Jaroslav Volkanovski ir Vesterplatės herojų vardo karinio jūrų laivyno akademijos Gdynėje dėstytojas dr. Mariusz Kardas.
Vilniaus rajono savivaldybės meras savo ir Vilniaus krašto gyventojų vardu padėkojo signatarams už atvykimą į Rudaminą.
Diskusiją su signatarais organizavo Vilniaus rajono savivaldybė ir Rudaminos kultūros centras.
