Birželio 27 d. Eišiškėse buvo paminėtos Michalo Senkevičiaus – asmenybės, kurios indėlis į Šalčininkų krašto kultūrinį, religinį ir visuomeninį gyvenimą yra neišdildomas – mirties metinės. Minėjimas prasidėjo iškilmingomis šv. mišiomis vietos bažnyčioje, jas aukojo kunigas Viktor Bogdevič. Mišiose dalyvavo Michalo Senkevičiaus šeimos nariai, draugai, vietos gyventojai – žmonės, kuriems jis buvo daugiau nei visuomenės veikėjas – jis buvo gerbiamas ir sektinas žmogus. Tarp garbingų renginio svečių buvo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, vicemeras Valdemaras Sliževski, Eišiškių seniūnijos seniūnas Miroslav Bogdiun, kun. Juzef Aškelovič, savivaldybės tarybos nariai, sporto klubo „Polonia“ prezidentas Stefan Kimso, poetas Henrik Mažul, kultūros ir folkloro puoselėtoja Ana Adamovič.
Po pamaldų žodį tarė Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, kuris organizatorių –Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus – vardu padėkojo visiems susirinkusiems už dalyvavimą ir maldą. Savo kalboje jis pabrėžė, kad Michal Senkevič buvo žmogus, giliai įsišaknijęs krikščioniškose vertybėse. Jo įkvėpimo šaltinis buvo Šventasis Popiežius Jonas Paulius II, o jo veikla – nuo bendradarbiavimo su Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriumi iki iniciatyvų, skirtų lenko Popiežiaus atminimui – siekė ne tik išsaugoti atminimą, bet ir kurti bendruomenę. Gatvė, muziejus, estafetė – tai ne tik simboliai, bet gyvi palikimo ir rūpesčio dėl paveldo ženklai. Michal Senkevič taip pat aktyviai dirbo puoselėdamas lenkų tapatybę švietimo, kultūros ir visuomeninio gyvenimo srityse. Už savo nuopelnus jis buvo apdovanotas Lietuvos lenkų sąjungos Aukso ženkleliu.
Po mišių minėjimo dalyviai nuvyko į Eišiškių kapines ir prie Michalo Senkevičiaus kapo, prie kurio įsikūrė garbės sargyba. Čia taip pat kalbėjo Valdemar Šliževski, pabrėždamas, kad Michal Senkevič savo gyvenimu priminė apie tikslus, didesnius už patį žmogų – apie darbą su savimi, su bendruomene ir net su pačiu pasauliu.
– Mintis apie jį – tai grįžimas į darbą su savimi, savo namais, miestu ir turbūt visu pasauliu, nes šis žmogus iš Eišiškių įrodė, jog galima ir reikia kurti gėrį, – pasakė vicemeras.
Tylos minutė, padėti vainikai ir uždegtos žvakės.
Kita minėjimo dalis tęsėsi Eišiškių laisvalaikio ir verslo centre. Iš pradžių dalyviai rinkosi Kūno kultūros draugijos „Sokół” muziejuje. Šios organizacijos įkūrimas ir veikla buvo artimi Michalo Senkevičiaus širdžiai. Ekspozicija lankytojams pristatė turtingą organizacijos istoriją, kurios idealai – fizinis, dvasinis ir tautinis ugdymas – puikiai derėjo su vertybėmis, kuriomis Michal Senkevič vadovavosi visą gyvenimą. Tarp eksponatų buvo archyvinės nuotraukos, suvenyrai iš sportinių ir patriotinių renginių bei asmeniniai daiktai, primenantys apie jo ilgametį darbą vietos bendruomenės labui.
Kita renginio dalis buvo skirta Michalo Senkevičiaus biografijos pristatymui – ne kaip chronologiniam faktų išvardijimui, o kaip pasakojimui apie kilniam reikalui atsidavusį žmogų. Buvo priminta jo veikla Lietuvos lenkų sąjungoje, įsitraukimas į švietimo ir lenkų kultūros puoselėjimą regione, taip pat rūpestis Šv. Jono Pauliaus II atminimo išsaugojimu. Paminėti ir gausūs apdovanojimai, kuriuos jis pelnė. Tačiau, kaip pabrėžė pranešėjai, jis nesiekė garbės, o ieškojo veiksmingų būdų dirbti bendruomenės labui.
– Michalo Senkevičiaus asmenybė yra pavyzdys to, jog net nedidelėje gyvenvietėje galima tapti bendruomenės ramsčiu, jeigu dirbama iš širdies ir įsitikinus, kad kiekvienas geras dalykas yra svarbus. Michal Senkevič buvo giliai tikintis ir veikiantis žmogus. Jo darbai buvo ilgalaikis indėlis į bendruomenės vystymąsi. Jo atminimo puoselėjimas – tai kvietimas daryti gera kiekvieną dieną – nuo artimiausios aplinkos iki platesnio pasaulio, – pasakė meras Zdzislav Palevič.
Prisiminimų vakaras buvo kupinas šilumos ir pagarbos. Dalyviai neslėpė susijaudinimo dalindamiesi prisiminimais ir netgi juokingomis Michalo Sinkevičiaus gyvenimo situacijomis. Būtemt tai jį prisiminė Eišiškės – kaip žmogų, kuris paliko po savęs pėdsaką ne tik dokumentuose ar apdovanojimuose, bet, pirmiausia, žmonių širdyse.
