Europą užplūdusiems migrantams užsienio šalių miestuose pradėjus kurti savo getus, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, jog Vilniui tai kol kas negresia. Vis dėlto, savivaldybės vadovo teigimu, siekiant užtikrinti miesto saugumą ir tvarką, į Lietuvą keliantis gyventi migrantams, būtina keisti šiuo metu galiojančią teisinę bazę.
„Matant, kad Lietuvoje migracijos skaičiai yra augantys ir (…) migrantų Lietuvoje, o ypač – Vilniuje, įsikuria vis daugiau, labai svarbu šiuos procesus kontroliuoti, turėti visą tą patirtį, kurią Vakarų valstybės, šalys ir miestai jau yra praėję prieš kelis dešimtmečius, ir nepakartoti tų klaidų, kurios iš esmės gali lemti tų dalykų, kurių dabar Vilniuje mums pavydi kiti miestai, praradimą. Turiu mintyje ir saugumą, ir visą estetinę pusę, kaip miestas yra patogus gyventi“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė sostinės meras.
„Tos pamokos yra žinomos. Toje pradinėje stadijoje yra labai svarbu (…) procesus valdyti, nepaleisti, kontroliuoti, kad mes tų klaidų nepakartotume. Sakyčiau, kad (…) nėra procesai nuvažiavę taip, kad jie būtų nevaldomi. Tai yra tik pradžia, bet labai svarbu ir toje pradžioje turėti teisingus įstatymus, kad jie tinkamai reguliuotų migraciją, kontroliuotų migraciją ir kad sprendimai iš valstybės pusės būtų priimami taip, kad paskui nereikėtų gailėtis ir turėti procesus, kurie gali būti negrįžtamai prasti“, – akcentavo V. Benkunskas.
Pasiūlymus dėl teisinės bazės reguliavimo pateikė centrinei valdžiai
Nors, mero teigimu, šiuo metu situacija Vilniuje yra kontroliuojama, siekiant užkirsti kelią galimoms grėsmėms, centrinė valdžia privalo imtis priemonių, kuriomis būtų sureguliuota ne tik leidimų gyventi suteikimo tvarka, bet ir atvykstančių žmonių šeimų įsileidimo klausimas.
„Nei (atskirų – ELTA) rajonų nėra, nei migracijos skaičiai nėra tokie, kad mes čia dabar turėtume kalbėti apie kažkokius pavojaus signalus, bet bendrai matome tendenciją, kuri pradeda vystytis. Matant mūsų teisinę bazę, kur iš esmės (…) migracija yra paleista visiškai savieigai ir nėra niekaip reguliojama, tiek su leidimais laikinai gyventi, tiek su leidimais nuolat gyventi, kalbos mokymosi privalomumas praktiškai nėra kontroliuojamas. Tai tuos pasiūlymus, ką pirmiausia teisinėje bazėje reikėtų keisti, mes esame centrinei valdžiai ne kartą išsakę“, – teigė V. Benkunskas.
„Reikalingas teisinės bazės pakeitimas, kad mes galėtume reguliuoti, kontroliuoti migracijos srautus – kiek mes įsileidžiame darbo jėgas, galiausiai, kas yra tie žmonės, kaip yra su šitų žmonių šeimų vėlesniu įsileidimu ir panašiai. Tai tie procesai prasideda nuo įstatyminio reguliavimo“, – akcentuo jis.
Pabrėžia būtinybę užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos
Kaip tikina V. Benkunskas, vienas iš pagrindinių užsieniečių atskirties veiksnių ir integracijos iššūkių yra valstybinės kalbos nemokėjimas, tad tam, mero teigimu, taip pat turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.
„Kai mes ėmėmės akivaizdžių programų, kurios jau yra skirtos, pirmiausia, Vilniaus miestui, mes pasakėme, kad jeigu žmonės atvykę į Vilnių, nori dirbti Vilniaus miestui, jie privalo pradėti mokytis lietuvių kalbos, nes kalba yra pirminis integracijos šaltinis (…). Kalba yra tas barjeras, kuris riboja ir skatina kurtis getus, visai visuomenei stigmatizuotis“, – sakė V. Benkunskas.
„Tai mes pasiuntėme aiškią žinutę, kad tie žmonės, kurie nori dirbti viešajame sektoriuje, privalės mokytis mūsų kalbos“, – akcentavo savivaldybės vadovas.
Kaip skelbta, Europą užplūdus migrantams, dalyje juos įsileidusių šalių miestų pradėjo kurtis koncentruotai užsieniečių apgyvendinti rajonai, vadinami getais. Dėl tokių rajonų formavimosi ir didelės užsieniečių koncentracijos miestai susiduria su gyventojų saugumo, socialinės integracijos bei efektyvios miestų infrastruktūros veikimo užtikrinimo problemomis.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius savaitės viduryje pareiškė, jog Lietuvoje didėja grėsmės dėl migracijos iš Vidurinės Azijos šalių Anot politiko, jog būtų galima užkardyti potencialias problemas ateityje, reikia koreguoti esamus įstatymus.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų lapkritį laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje turi 78,7 tūkst. Ukrainos piliečių, 50,8 tūkst. baltarusių, 13,8 tūkst. rusų ir 10,2 tūkst. uzbekų. Tokį leidimą taip pat turi 7,7 tūkst. Indijos piliečių, 6,5 tūkst. tadžikų bei 4,5 tūkst. kirgizų.
