Stresą ir nerimą patiriantiems Vilniaus jaunuoliams padėti – islandiškas prevencijos modelis

Daugiau nei 550 dalyvių subūrusiame renginyje  Lietuvos ir užsienio ekspertai dalijosi tiek islandiškojo prevencijos modelio teoriniais aspektais, tiek praktiniais, geraisiais skirtingų šalių bei miestų pavyzdžiais. Analizuodami jaunimo situaciją ir pabrėždami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rizikas bei mažinimo poreikį, skirtingų sričių specialistai itin akcentavo aplink esančių suaugusiųjų nuostatų, taisyklių turėjimo ir laikymosi bei taikomų elgesio modelių svarbą jaunimo sveikatai ir gerovei. Prieita prie išvados, kad būtina ne tik vertinti, bet ir veikti visose vaikui reikšmingose aplinkose. Vilniaus miesto duomenų kontekste išskirti paauglių psichikos sveikatos stiprinimo, miego įpročių gerinimo ir stipresnių ryšių šeimoje, mokykloje ir bendruomenėje kūrimo klausimai.

Jau trečią kartą nuo 2020 m. daugiau nei 60-yje Vilniaus mokyklų atliktas tyrimas atskleidė, kad 15–16 metų amžiaus paauglių, kurie bent kartą per pastarąjį mėnesį vartojo alkoholį, skaičius per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 40  iki 28 proc., o rūkančiųjų cigaretes – nuo 22  iki 15 proc. Nors psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rodikliai mažėja, tačiau jie vis dar nėra pakankami, atsiranda kitos tendencijos. Beveik pusė apklaustų merginų nurodė kasdien patiriančios stresą, o trečdalis jaunuolių – miegantys mažiau, nei rekomenduojama. Specialistų vertinimu, tokie duomenys signalizuoja apie naujus iššūkius, su kuriais susiduria jauni žmonės, ir būtinybę stiprinti prevenciją, sujungiant skirtingose srityse ir lygmenyse dirbančių suaugusiųjų, jaunimo tėvų ar globėjų pastangas.

„Šiuolaikinė paauglystė reikalauja ir šiuolaikinės prevencijos. Vien kalbėjimo ir veiksmų, susijusių su tiesioginiu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimu, nepakanka. Norėdami sėkmingo rezultato turime siekti paauglių emocinės gerovės, keisti jų miego įpročius ir skatinti gerus santykius šeimoje ir mokykloje“, – pabrėžė iš Islandijos atvykusi prevencijos ekspertė Margret Lilja Gudmundsdottir.

„Lietuvoje Vilnius yra lyderis, sėkmingai diegiantis Islandijos prevencijos modelį per „Planet Youth“ žingsnių programą. Džiugu matyti, kad tinkamai planuojama ir vykdoma prevencija jau duoda apčiuopiamų rezultatų: mažėja jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, gerėja apsauginių veiksnių rodikliai. Iš duomenų matyti, kad itin svarbu stiprinti jaunimo ryšius su tėvais ar globėjais, teigiamus santykius mokykloje su bendraamžiais bei mokytojais, skatinti aktyvų dalyvavimą organizuotoje veikloje, pakankamą miego trukmę, taip pat subalansuotą laiką prie ekranų“, – tikino M. L. Gudmundsdottir.

Jaunimo gerovę lemia įvairūs veiksniai, tarp jų – ir prie ekranų praleistas laikas. „Technologijos daro didelę įtaką kiekvienai jaunimo gerovės sričiai – jos gali veikti tiek teigiamai, tiek neigiamai. Jaunimas, daug laiko praleidžiantis virtualioje erdvėje, dažnai ieško paramos internete, nes jos neranda gyvai bendraudamas“, – komentavo tarptautinė sveikatos politikos ekspertė prof. Ilona Kickbusch.

Jos teigimu, kad sukurtume saugią ir sveiką skaitmeninę aplinką jaunam žmogui, mūsų kaip visuomenės pareiga – bendradarbiauti visais lygmenimis: politikams, specialistams, tėvams ir bendruomenėms.

 „Socialiniai tinklai daro nevienodą poveikį jaunimo psichikos sveikatai –  vartojamas netinkamas turinys ar per ilgas jo žiūrėjimas gali didinti nerimą, prastinti savivertę, trikdyti miegą ar dėmesio koncentraciją. Būtina skatinti sveikus skaitmeninės aplinkos įpročius, alternatyvias aktyvias veiklas ir stiprinti ryšius su šeima, bendraamžiais ir bendruomene, nes jie veikia jaunimo emocinę gerovę ir atsparumą stresui“, – akcentavo prof. I. Kickbusch.

Ryšio su artima aplinka ir bendruomenės įsitraukimo svarbą konferencijoje pabrėžė ir Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė. Ji atkreipė dėmesį, kad tik strateginis veikimas, lėšų skyrimas ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia kurti aplinką, kurioje jauni žmonės gali jaustis saugesni ir sveikesni. Pasak vicemerės, itin svarbu orientuojantis į jaunimą nepamesti fokuso į suaugusiųjų švietimą, įgalinimą, nuostatų ir elgesio keitimą, kuris susijęs ne tik su vartojimo temomis, bet ir artimo ryšio, taisyklių, kūrimu, supratimu ar palaikymu.  Jos manymu, veikdami negalime ignoruoti šiuolaikinio pasaulio problemų, turime apie jas kalbėti, o prieš imdamiesi veiksmų – remtis tyrimų duomenimis, faktais, o ne prielaidomis.

„Vilnius nuo 2020-ųjų nuosekliai diegia „Planet Youth“ modelį, o atlikti trys tyrimai leidžia ne tik įvertinti prevencijos efektyvumą, bet ir nustatyti naujus iššūkius kaip rizikos veiksnius, dėl kurių būtina veikti. Tyrimų rezultatai padeda pasirinkti prioritetines temas ir priemones, kurias įgyvendiname tiek mokyklose, tiek bendruomenėse. Praėjusiais metais dirbome su 3 bandomosiomis mokyklomis, ši patirtis įkvėpė įsteigti akademiją „Planet Youth“ . Šiemet joje jau 13 gimnazijų, per ateinančius kelis metus šis skaičius turėtų išaugti iki 75“, – teigė S. Bieliūnė.

Pasak vicemerės, Vilnius nuo 2023 metų, patvirtinęs ilgalaikę strategiją, siekia nuosekliai mažinti vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. „Jau dabar akivaizdžiai matome nuoseklių ir tyrimais grįstų darbų rezultatus. Kryptingi ir nuolat peržiūrimi veiksmai bei vadovavimasis islandiškojo prenvencijos modelio filosofija užtikrina, kad prevencija mieste nebūtų orientuota tik į vaikus – aktyviai įtraukiami tėvai, pedagogai ir bendruomenės nariai“, – komentavo S. Bieliūnė. Vicemerės teigimu, tokiu būdu miestas ne tik vienodina supratimą apie prevenciją, tikslingai paskirsto lėšas, skirtingų sričių specialistų pastangas, bet ir  kuria saugią ir palankią aplinką, kurioje jaunimas tampa stipresnis ir labiau pasirengęs įveikti kasdienius iššūkius.