Samuelio Bako muziejuje įvykęs jubiliejinis LXXV Vilniaus aukcionas tiesiog stulbino dalyvių aktyvumu, aršiomis kovomis dėl meno kūrinių ir vertybių bei pademonstravo iškalbingus rezultatus įsirašydamas į istoriją kaip aukcionas, kuriame labiausiai kilo visų meno kūrinių ir vertybių kainos.
Įdomu ir tai, kad aukcione žibėjo ne viena lietuvių meno pasaulio žvaigždė, didelis dėmesys sutelktas į siurrealizmą: išgraibstyti visi dailininko Naglio Karvelio kūriniai, itin didelio įvertinimo sulaukė juvelyrinio grafiko Mariaus Liugailos (1953–2013) kūryba, tradiciškai atkreiptas dėmesys į Adomo Galdiko (1893–1969) darbus, į geidžiamiausių autorių gretas įsirašė Jurijus Baltrūnas (1923–2012), Kazė Zimblytė (1933–1999), Jūratė Rekevičiūtė (1969–2019) ir Jonas Mackonis-Mackevičius (1922–2002).
„Ir tai – anaiptol ne visi autoriai, dėl kurių kūrinių kilo gana aršios varžytuvės. Smagu, kad šis Vilniaus aukcionas tiesiog pulsavo gyva meno rinkos dvasia, kurią pajusti galėjo tiek ištikimiausieji, tiek naujai prisijungę dalyviai. Analizuoti suaktyvėjusios meno rinkos prognozes šįkart norisi palikti ekonomistams ir užleisti vietą džiaugsmui, kad menu domisi vis daugiau lietuvių, kyla mūsų šalies kūrėjų meno vertė ir suvokimas apie tai, kūriniai vis dažniau tampa mūsų aplinkos puošmena, ne tik investicijas generuojančiais objektais“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė.
Iš viso aukcione parduota beveik 40 proc. lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo daugiau kaip 30 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXXV Vilniaus aukciono kūrinių – menininkės K. Zimblytės darbas „Abstrakti kompozicija“ (XX a. 8 deš.), kurio kaina pakilo dukart, išeivijos dailininko Povilo Puzino (1907–1967) „Žiemos peizažas (Ziemas ainava)“ (1958) ir Alfredo Izidoriaus Römerio (1832–1897) sukurtas 1863–1864 m. sukilimo dalyvio Medardo Kazimiero Končos bareljefas (~1880).
Aukciono dalyvių azartą labiausiai kurstė keli lotai, dėl kurių užsitęsusios varžytuvės išbandė ir dalyvių kantrybę. Tiek J. Baltrūno kūrinio „Šilta diena“ (1989), tiek A. Galdiko 17 eskizų aplanko (XX a. 3–4 deš.) pradinės kainos kilo daugiau kaip 3 kartus.
Populiariausiais aukciono autoriais galima vadinti N. Karvelį, M. Liugailą, A. Galdiką, taip pat Théo Tobiasse (1927–2012), gana didelio populiarumo sulaukė ir rubrikoje „Kombinato „Dailė“ gaminiai“ pateikti kūriniai.
Be jau paminėtų lotų, LXXV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Jono Vaičio (1903–1963), Vytauto Šato (1935 –2018), Gintarės Uogintaitės (Bielskienės, 1955–2016), Jono Mackevičiaus (1872–1954), Dalios Kasčiūnaitės, Leonardo Tuleikio (1939–2014), Petro Kiaulėno (1909–1955), Viktoro Petravičiaus (1906–1989), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Stasio Eidrigevičiaus, Antano Kmieliausko (1932–2019), Laisvydės Šalčiūtės, Bari Egizo (1869–1946), Vido Kranausko, Kazio Daugėlos (1912–1999) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.
Kitas Vilniaus aukcionas vyks 2023 m. kovo mėnesį, jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti iki vasario mėnesio vidurio.
FAKTAI IR SKAIČIAI
4 300 – tiek eurų kainavo brangiausiai aukcione parduotas kūrinys: Kazės Zimblytės (1933–1999) „Abstrakti kompozicija“ (XX a. 8 deš.)
20 – tiek eurų kainavo pigiausias LXXV Vilniaus aukciono lotas – kombinato „Dailė“ sukurtas egzaminų knygelės aplankas „Vilniaus universitetas“ (~1979)
250 – tiek procentų kilo labiausiai geidžiamo aukciono loto, kuriuo tapo Jurijaus Baltrūno (1923–2012) „Šilta diena“ (1989), kaina
32 – tiek procentų vidutiniškai kilo LXXV Vilniaus aukcione parduotų lotų kainos
23 – tiek iš viso ir daugiausia LXXV Vilniaus aukcione parduota vieno autoriaus – Adomo Galdiko (1893–1969) – kūrinių, kurių net 17 sudarė vieną lotą.
