Lietuvių inovatyvaus dizaino suvokimas pasauliniame kontekste yra aukšto lygio ir galime būti konkurencingi su valstybėmis, turinčiomis susiformavusią dizaino istoriją. Specialistai teigia, kad mūsų dizainas yra naujas, įvairus, kuriantis jaukumą ir emociją, tad Lietuvos gamintojai turėtų drąsiau pristatyti savo produktus pasaulinei rinkai.
Pripažinti ir nauji kūrėjai
Rugsėjo 17 d. žurnalistams Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre savo idėjas pristatė jau pripažinimo sulaukęs Ignas Survila, sukūręs specialiai dalinimuisi skirtą elektrinį paspirtuką „Unicorn“, pasižymintį patvarumu, galingumu ir didesne baterijos talpa.
Prekinio ženklo „Tata Paper“ įkūrėja Marija Silickaja-Šmatavičienė, savo gaminius pristatanti visame pasaulyje, tikina, kad nebūtina išrasti dviračio, kad būtum originalus. „Tata Paper“ produktai pagaminti iš neįprasto popieriaus, kuris vis labiau užkariauja pasaulį.
„Popierius yra gaminamas iš auginamo pluošto ir nedaro įtakos miškų naikinimui. Popierius – veganiška oda, tinkanti tiek galanterijos gaminiams, tiek namų apyvokos daiktams gaminti. Mes siekiame apjungti grožį, funkcionalumą, stilių ir ekologišką požiūrį“, – pasakoja M.Silickaja-Šmatavičienė .
Ričardas Bielskis siekiantis rinkai pristatyti pirmąjį lietuvišką išmanųjį paketą EOMI, kuriame susijungia liniuotė, skriestuvas, kampainis ir auksinio pjūvio matas. „Žiūrėjau į visus šiuos įrankius ir galvojau, kaip būtų galima visą tai sujungti į vieną. Tai savotiškas šveicariškas peiliukas architektams ar moksleiviams“, – gaminį pristato R.Bielskis.
Inovatyvios idėjos – laukiamos versle
Praktika rodo, kad vis daugiau Lietuvos įmonių, norinčių sėkmingai konkuruoti ar plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, turi investuoti į dizainą. Šių metų „Inovacijų savaitės“ viena iš temų yra dizaino inovacijos versle.
„Dizaino sprendimais grįsta inovacija laikoma paslauga ar gaminys, vartotojams sukuriantis naują poreikį. Dizainas yra svarbi inovacijų proceso dalis, todėl tokio pobūdžio inovacijoms skatinti Europoje skiriama vis daugiau dėmesio. Manau, kad ši sritis turėtų būti ne mažiau svarbi ir Lietuvoje, todėl matome daug galimybių bendradarbiauti su Lietuvos dizaino kūrėjais“, – pasakoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus.
Komunikacijos dizainas
Ne vienerius metus komunikacijos dizaine dirbantis Martynas Birškis, dirbantis su pasaulyje pripažintas prekiniai ženklais, tokiais kaip „Proctel & Gable“, „Nestle“, tikina, kad šioje srityje svarbiausia suformuoti mūsų kultūrą.
„Lietuviai kūrėjai turi telkti jėgas į mūsų pačių produkto kūrimą. Nes lietuvių estetinis suvokimas pasauliniame kontekste yra aukšto lygio ir galime būti konkurencingi. Tačiau mūsų dizaino komunikacija turi „važiuoti“ kartu su mūsų produktais, o ne bandyti prisitraukti didelių koncernų“, – teigia „Cacoon“ ženklodaros agentūros kūrybos vadovas Prahoje Martynas Birškis.
Lietuvių dizaino išskirtiniai bruožai
Lietuvos dizaino forumas, siekiantis viešinti lietuvių kūrėjų darbus tarptautinėse parodose, jau aštuntus metus organizuoja apdovanojimus „Geras dizainas“.
„Lietuviškas dizainas turi didelį potencialą augti, itin sėkmingai pozicionuoti save pasaulinėje rinkoje. Jis dar yra naujas, labai įvairus, todėl nemanau, jog turėtume stengtis jį talpinti į rėmus. Jau turime lietuviško dizaino sąsają su jaukumu, didele emocine išraiška objekte, žaismingumo medžiagos panaudojime bei estetikoje – tai aiškūs Lietuvos dizaino bruožai, kurie leidžia atskirti jį pasaulinėje rinkoje “, – pasakoja Lietuvos dizaino forumo vykdančioji direktorė Gražina Bočkutė.
Dizaino taikymo brandos įvertinimas – nauja idėja
Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai vystantis technologijoms ir inovacijoms, vis daugiau įmonių supranta dizaino svarbą kuriamų paslaugų ar prekių pridėtinei vertei. Pastebima, kad įmonės, investuojančios į dizaino procesus bei mokslinius tyrimus ir eksperimentus, yra žymiai sėkmingesnės nei tos, kurios to nedaro.
„Norime pristatyti naują paslaugą – dizaino taikymo organizacijoje brandos įvertinimą. Įmonės dizaino valdymo branda nustatoma, ją įvertinus vienu iš keturių lygių. Iš surinktų dizaino audito duomenų ateityje bus galima daryti išvadas apie Lietuvos dizaino valdymo brandą“, – teigia Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius.
