Seimas ketvirtadienį supaprastino teritorijų planavimo, žemės paėmimo ir statybų procedūras, siekiant paspartinti geležinkelio vėžės, dujų tiekimo, elektros tinklų plėtros ir įrengimo darbus.
Tą numatančias įstatymo pataisas parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Vokietijos partneriai išreiškė poreikį užtikrinti tinkamą susisiekimo infrastruktūrą iki Rūdninkų poligono ir jo teritorijoje, tad Seimo priimtos įstatymo pataisos sudarys galimybes įrengti būtiną inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą greičiau. Mūsų siekiamybė – turėti svarbiausią infrastruktūrą 2027 metų pabaigoje“, – pranešime infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Pasak ministerijos, įstatymo pataisos supaprastina teritorijų planavimo, žemės paėmimo ir statybų procedūras, kai inžinerinės infrastruktūros objektai, būtini poligono veiklai, yra statomi už jo ribų.
Jos teigimu, be šio įstatymo pakeitimų geležinkelio atšaka galėtų būti sukurta tik 2030-aisiais.
Įstatymo pataisomis taip pat įtvirtinama galimybė ministerijai išnuomoti poligono teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus vystytojams, kai to reikia valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės projektams ar subjektams, atsakingiems už reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimą, kai ji reikalinga karinei infrastruktūrai funkcionuoti.
Kaip skelbta anksčiau, pernai rugpjūtį prasidėjusius Rūdninkų karinio miestelio pirmojo etapo statybos darbus planuojama užbaigti pusmečiu anksčiau, nei buvo planuota.
Praėjusių metų gruodį poligone pradėti žemės sklypo lyginimo ir durpių keitimo darbai. Nuo metų pradžios vyksta lauko vandentiekio ir nuotekų įrengimas. Nors buvo planuota, kad administracinio pastato pamatai bus pradėti liepos mėnesį, jie jau įrengti, taip pat pradėti ir pirmojo bendrabučio polių įrengimo darbai.
Įgyvendinus pirmąjį etapą, Rūdninkų kariniame miestelyje iškils 19 pastatų – administraciniai pastatai, karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūra, sandėliai, bendrabučiai, valgykla, degalinė-plovykla, remonto dirbtuvės, garažai, sargybos postai bei rikiuotės aikštės.
Šiuo metu ministerija yra paskelbusi ir antrojo Rūdninkų karinio miestelio etapo infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų pirkimą. Jis bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu bei suskaidytas į tris dalis.
ELTA primena, kad Berlynas dar 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.
ELTA (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
