Rusijos okupacinė kariuomenė naudodama salvines raketų paleidimo sistemas, sunkiąją artileriją ir aviaciją sukoncentravo milžinišką naikinamą galią Ukrainos rytų regionuose ir nepaisydama praradimų lėtai veržiasi į priekį sėdamą mirtį ir aplink palikdama tik griuvėsius. Šiuo metu Rusija yra okupavusi tokią Ukrainos teritorijos dalį, kuri turbūt atitiktų daugiau nei pusę Italijos. Okupuotose teritorijose Rusijos pajėgos įsikasa stipriose gynybinės pozicijoje, neplanuoja iš jų trauktis.
Rusijos karinis laivynas Juodojoje ir Azovo jūruose blokuoja komercinę laivybą taip vykdydamas Kremliaus strateginį tikslą sukelti badą, maisto ir migracijos krizę pasaulyje. Mainais į Ukrainos uostų, visų pirma Odesos, atblokavimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja nuolaidų dėl sankcijų. Deja, bet šiuo metu su Kremliumi dėl to vyksta neviešos ir intensyvios derybos. Vakaruose šis variantas matomas kaip priimtinas. V.Putinas ir vėl diktuos sąlygas?!
Besiginančiai Ukrainos kariuomenei šiuo metu itin reikalinga ginkluotė, kuri leistų sunaikinti Rusijos galingą, viską aplink naikinančią karo mašiną: salvinės raketų paleidimo sistemos, artilerija, sparnuotosios raketos, naikintuvai, puolamieji sraigtasparniai ir kita. Nenorima duoti tiek, kiek reikia ir to, ko reikia. Be to, daug kas nesupranta kokio dydžio yra Ukraina ir ją puolanti Rusija bei kokio masto tai karas.
Taip yra todėl, kad Vakaruose atrodo vis dėlto nenugalimas požiūris, kad Rusija „negali prarasti veido”. Ši formulė paprastai tariant reiškia: ukrainiečių turi būti išžudyta tiek, kiek nori okupantas. Ją įgarsino buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissinger. Deja, bet tai nėra tik seno žmogaus iš XX a. istorijos vadovėlių nuomonė. Jis įgarsino tai, ką tyliai masto daugelis įtakingiausių politikų.
Ši formulė ciniška, amorali, prieštaraujanti liberaliai pasaulio tvarkai, tarptautinei teisei, bet visų pirma ir esmingai klaidinga. Ir tai daug kartų įrodė ne kas kita, o pati Rusija.
Statykime dujotekius, naftotekius, prekiaukime su Rusija ir būkime vieni nuo kitų priklausomi. Kas prekiauja, tad nekariauja. Žlugo.
Nepriimkime Ukrainos į NATO, nes išprovokuosime karą. Žlugo.
Neduokime Ukrainai ginklų (2014-2022 vasaris), nes iš provokuosime Rusiją karui. Žlugo.
You name it!
Šiandien vėl sakoma: atiduokite dar teritorijos (Krymas ir dalis Donbaso jau buvo okupuoti arba aneksuoti iki invazijos).
Ukraina negali atiduoti savo teritorijų visų pirma todėl, kad ten gyvena jos žmonės. Jie negali palikti savo brolių, seserų, tėvų, motinų, senelių ir vaikų Rusijai juos išniekinti, žudyti, kankinti, prievartauti, ištremti į Sibirą. Visi žino kas laukia šitų žmonių, jei ateis Rusija… Tie, kurie šiandien tariasi dėl kariaujančios Ukrainos, siūlo okupantų malonei palikti mažiausiai 5-6 milijonus nekaltų ukrainiečių. Mažiausiai dvi Lietuvas, jeigu ne daugiau.
Ir žinoma visais būdais stums Ukrainą pasiduoti. Kas galėtų priimti tokį sprendimą savo šeimos atžvilgiu? Ar Vakarų valstybių lyderiai taip pasielgtų su savo tautiečiais?
Šiandien išgirdome, kad Ukraina neturi gauti reikiamų ginklų apsiginti. Vadinasi priimamas nekaltų žmonių krauju suteptas sprendimas. Tie, kurie galėjo ir nori gyventi, yra pasiruošę kautis už save, savo artimus ir savo Tėvynę, pasirodo nėra verti gyventi, nes pataikaujame žudikui. Priimant tokius sprendimus visų pirma reikia prisiminti svarbiausia – žudikas neturi veido. Nepraraskime savo veido kartu su juo.
