Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Mininistrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir teisingumo ministrą Elviną Jankevičių, kurių prašo įvertinti, ar esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir leidžia užkardyti galimus fiktyvius žemės sklypų įsigijimo sandorius.
Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, jog trečiųjų šalių piliečiai, šiuo atveju Rusijos ir Baltarusijos, apeidami galiojančiuose įstatymuose įtvirtintus draudimus sugebėjo įsigyti žemės sklypus Lietuvos pajūryje. Konkrečiai buvo įsteigiama fiktyvi uždaroji akcinė bendrovė, nustatytas ratas veikiančių asmenų ir tos bendrovės vardu įsigyjamas žemės sklypas. Klaipėdos apygardos prokuratūra, atlikusi visų atvejų ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad vieninteliai įmonių akcininkai yra Rusijos Federacijos piliečiai, o įmonės nevykdo tokios ūkinės komercinės veiklos, kuriai būtų reikalingas įsigytas žemės sklypas. Visais penkiais atvejais tokius žemės pirkimo-pardavimo sandorius pripažino apsimestiniais, nes jie buvo sudaryti ne su tikrąją sandorio šalimi, t. y. Rusijos piliečiu, o su statytiniu asmeniu, t. y. įmone.
„Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės“,– sako L. Kasčiūnas.
Kasčiūno teigimu, Rusija ir jos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai neatitinka minėtų kriterijų ir įsigyti žemės sklypų Lietuvoje negali. Tačiau toks draudimas apeinamas Lietuvoje įteigiant fiktyvias įmones ar nusiperkant Lietuvos įmones. Nors įmonės deklaruoja, kad įsigytame žemės sklype vykdys ūkinę komercinę veiklą, t. y. statys arba eksploatuotos tam skirtus pastatus ar įrenginius, tačiau realiai jokios veiklos nevykdo.
„Tokia teisinė spraga sukuria situaciją, kada žemės sklypus Lietuvoje gali įsigyti įvairūs Rusijos verslininkai, kurie galbūt mėgina legalizuoti nešvarius pinigus arba kurie yra susiję su prezidento Vladimiro Putino aplinka ar galbūt vysto verslą Rusijos okupuotose ir aneksuotose teritorijose, neatmestina tai, kad jie čia įsikūrę gali bandyti daryti tam tikrą įtaką politiniams procesams. O tai jau gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, – sako Seimo narys. – Atsižvelgiant į visa tai, prašau Ministro Pirmininko ir teisingumo ministro įvertinti, ar esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir leidžia užkardyti galimus fiktyvius žemės sklypų įsigijimo sandorius. Ar būtina griežtinti žemės įsigijimo tvarką, fiktyvių įmonių kontrolę? Ar situacija, kada trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje įsteigia savo valdomas įmones, kurios gali įsigyti nuosavybės teise žemę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio nuostatoms?“.