Vilniuje palaipsniui mažėja moksleivių, besimokančių rusų kalba, sako sostinės savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas. Jo teigimu, per pastaruosius ketverius metus vaikų, besimokančių rusakalbėse klasėse, sumažėjo daugiau nei 1 proc.
Šiuo metu Vilniuje yra apie 10,5 tūkst. tokių moksleivių – tai beveik 15 proc. visų sostinės mokyklose besimokančių vaikų.
Pasak V. Vaitiekūno, per pastarąjį laikotarpį šiek tiek sumažėjo ir kita nei rusų ar lietuvių kalba besimokančių vaikų skaičius. 2022–2023 m. tokių vaikų dalis sudarė 7,1 proc., o šiuo metu kita nei rusų ar lietuvių kalba Vilniuje mokosi 6,8 proc. visų moksleivių.
„Tas bendras mažėjimas, sakyčiau, yra tam tikras ir savivaldybės pastangų rezultatas, nuopelnas ir tvarkant tinklą, ir stiprinant ugdymą valstybine kalba. Tai matome, kad kreivė, nors ir nežymiai, pastaraisiais metais šiek tiek sparčiau juda taip, kaip ir bendroje statistikoje (…) – vis daugiau vaikų renkasi ugdymą valstybine kalba“, – pirmadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu kalbėjo V. Vaitiekūnas.
Jo teigimu, panašios tendencijos stebimos ir priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdymo srityje. Čia lietuvių kalba ugdomų vaikų skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo 2,9 proc.
„Vilniaus mokyklose mes labai aiškiai pastebime, kad (…) itin žemas mokinių, lankiusių darželius nevalstybine kalba ir siekiančių pirmoje klasėje mokytis valstybine kalba, lietuvių kalbos lygis. Tai tikrai trukdo sklandžiai pradėti tą svarbų perėjimą iš ikimokyklinio ugdymo į pradinį ugdymą“, – kalbėjo savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas.
Žemas lietuvių kalbos mokėjimo lygis tautinių mažumų mokyklose – šalies politikų atsakomybė
Savo ruožtu Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius sako, jog situacija, nors ir nežymiai gerėjanti, vis dar nėra patenkinama – dėl jos, pasak pedagogo, kalti teisės aktus priiminėjantys šalies politikai.
„Aš turiu šių metų ministerijos patvirtintą ugdymo planą, kuriame numatyta, kad tautinių mažumų mokyklose, pirmoje klasėje, lietuvių kalbai yra skiriamos penkios pamokos, antroje – keturios, trečioje – penkios ir ketvirtoje – penkios“, – kalbėjo mokyklos direktorius.
„Tuo tarpu lietuviškose mokyklose (atitinkamai – ELTA) aštuonios, septynios, septynios ir septynios. Tai mes iš karto patys, rengdami teisinius aktus, tokio tipo mokykloms užprogramuojame milžinišką skirtumą, kuris po ketverių metų buvimo mokykloje padaro nemažą atskirtį tarp tokių mokyklų vaikų“, – akcentavo jis.
E. Griškevičiaus teigimu, siekiant sumažinti atskirtį tarp lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų, reikėtų bent jau pradiniame ugdymo etape suvienodinti lietuvių kalbos pamokų skaičių visų tipų mokyklose.
„Kadangi viskas priklauso nuo mokyklos bendruomenės, nuo mokyklos vadovų požiūrio, tai galbūt ne visi naudojasi tam tikromis ugdymo plano galimybėmis ir priima šituos siūlomus skaičius (…), tai aš, visgi, siūlyčiau, kad galbūt reikėtų suvienodinti lietuvių kalbos pamokų skaičių pradiniame ugdyme visų tipų mokyklose“, – kalbėjo mokyklos direktorius.
ELTA primena, kad apie tai, jog tautinių mažumų mokyklose reikėtų didinti pamokų lietuvių kalba skaičių, buvo pradėta kalbėti praėjusių metų vasarį, po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą.
Po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais, pernai lapkritį buvo parengti Švietimo įstatymo pakeitimai, susiję su lietuvių kalbos ugdymui skirtų valandų skaičiaus didinimu tautinių mažumų mokyklose.
Tuo metu buvo siūloma, kad nuo 2025 m. rugsėjo ugdymui lietuvių kalba būtų skiriama 1 valanda per savaitę daugiau – 6 valandos, nuo 2026 m. šį skaičių planuojama padidinti iki 7 valandų, o 2028 m. – iki 8 valandų per savaitę.
2024 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai atskleidė, kad daugiau nei penktadalis tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai buvo žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.
