Šią savaitę Paryžiuje vyksta vienas svarbiausių renginių neuromokslo pasaulyje – Europos neuromokslo forumas (FENS), o jo atidarymo metu buvo apdovanoti ir būsimieji mokslininkai – pasaulio neuromokslų užduočių čempionato laimėtojai. Tarp jų – trečiąją vietą užėmusi ir pirmą kartą medalį Lietuvai pelniusi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos vienuoliktokė Ugnė Birštonaitė.
Su konkurso prizininke U. Birštonaite, taip pat Kembridžo universitete dirbančia neuromokslininke ir Lietuvos neuromokslų olimpiados įkūrėja dr. Roma Šiugždaite bei leidyklos „Šviesa“ švietimo ekspertu dr. Simonu Šabanovu plačiau kalbamės apie neuromokslų pritaikymą ir netolimą ateitį, apie pasiruošimą daug žinių reikalaujantiems išbandymams, atminties lavinimą ir gero mokymosi paslaptis, reikalingas ne tik olimpiadoms bet ir egzaminams.
Didžiausias iššūkis – nežinia
Neuromokslų čempionate kitaip nei ugdymo programų egzaminuose, tenka įveikti kelis užduočių etapus. Pasak U. Birštonaitės, pirmajame etape buvo trijų tipų užduotys: anatomijos, histologijos, ligų diagnozavimo klausimai. Vėliau vienuolika geriausiai pasirodžiusiųjų kandidatų buvo atrinkti į finalą, kur reikėjo atlikti dar vieną testą ir atsakyti į klausimus iš skirtingų neuromokslų sričių.
„Mokantis didžiausias iššūkis buvo neaiškumas, kiek detaliai reikia viską mokėti, nes ankstesnių metų užduotys nėra viešinamos ir nėra jokio sąrašo su temomis, kurioms reikia pasiruošti. Todėl mokiausi viską kiek įmanoma detaliau ir labai džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes kai kurie klausimai buvo pakankamai sunkūs ir reikalaujantys daug žinių“, – teigia čempionato prizininkė U. Birštonaitė.
Mokymasis prasidėjo nuo susidomėjimo
Neuromoksliniais reiškiniais Ugnė susidomėjo dar būdama 7 klasėje, stovykloje, klausydama psichologijos paskaitos apie miego fenomenus. Vėliau mergina ėmė domėtis įvairias psichologiniais sutrikimais, o nuo 9 klasės ypač pamėgo biologijos pamokas ir temas apie smegenų veiklą. Prieš dvejus metus ji pradėjo ruoštis „Brain Bee“ neuromokslų olimpiadai. Šiandien ją labiausiai domina sinestezijos reiškinys, kuomet veikiant vieną iš pojūčių jutimo centrų, atsiranda du ar daugiau pojūčių, pavyzdžiui, garsas sukelia dar ir spalvos ar skonio pojūtį ir panašiai. Tarp kitko, šis reiškinys gali padėti ir geriau įsiminti įvairias žinias.
„Stengiantis įsiminti didelius kiekis informacijos, man svarbiausia yra iš pradžių suprasti kokio nors reiškinio veikimo mechanizmą arba reikšmę ir praktinį jo panaudojimą. Tai supratusi, stengiuosi įsiminti apibrėžimus, klasifikacijas ar kitą informaciją. O kad būtų lengviau atsiminti, stengiuosi juos susieti su įvairias dalykais. Taip pat mėgstu braižyti grafikus, kuriuose atsispindi dalykų, kuriuos reikia išmokti mintinai, santykiai“, – patirtimi dalinasi Ugnė.
Gimnazistė džiaugiasi, kad turi labai gerą biologijos mokytoją, nors olimpiadai ruošėsi pati. Mergina taip pat papildomai mokosi biochemijos Nacionalinėje moksleivių akademijoje ir biologijos Biologų sandraugoje. Ugnei svarbiausia, jog įgytos žinios padeda suprasti kasdieninius reiškinius – kodėl mes pasielgiame vienaip, o ne kitaip, kokios smegenų struktūros už tai atsakingos. Būsimoji abiturientė ateityje svajoja apie mokslinį darbą ir planuoja stoti į biochemijos ar molekulinės biologijos bakalauro studijas, o vėliau specializuotis neuromokslų srityje.
Lietuvos neuromokslininkai pasaulinio garso universitetuose
Pasak dr. R. Šiugždaitės, neuromokslų olimpiadoje išbandyti savo žinias gali visi norintys 13-18 metų mokiniai. Pirmas turas Lietuvoje vyksta internetu. Bent 50% teisingai atsakę į atrankinio testo klausimus yra kviečiami į Nacionalinį turą. Jame sprendžiamos lygiai tokios pačios užduotys, kaip ir tarptautinėje olimpiadoje, visi testai vyksta anglų kalba. Pasiruošimas daugiausia vyksta savarankiškai, mokiniams rekomenduojamos 2-3 knygos, organizatorių pateikta video medžiaga, o neuromokslo ekspertų grupė padeda atsakyti į mokinių klausimus. Olimpiados organizatorė viliasi pritraukti kuo daugiau vaikų ir iš mažesnių miestų mokyklų, nes kol kas dauguma dalyvių yra iš Vilniaus ir Kauno.
„Neuromokslas yra ganėtinai nauja mokslo šaka, apjungianti įvairias sritis: mediciną, biologiją, chemiją, fiziką, matematiką, informatiką ir ne tik. Nemažai naujų mokslo sričių atsiranda aktyvaus bendradarbiavimo dėka, kaip neurotechnologijos, neuromarketingas, neuroetika ir kita. Šių mokslų pasiekimai pritaikomi beveik visur mūsų kasdieniniame gyvenime. Naujos žinios apie aplinkos pokyčius ir smegenų ligas leidžia mums naujai pažiūrėti į mus pačius ir tuo, kaip rūpinamės savo psichine sveikata. Gilinantis į tai, kaip veikia mūsų smegenys, yra kuriamos mokymosi programos, naujausi kompiuteriai, tyrinėjamas smegenų plastiškumas ir ligos, kuriami neuroreabilitacijos metodai ir vaistai. Geriau žinodami aplinkos poveikį ir riziką smegenims galime keisti gyvenimo būdą ar darbo stilių“, – teigia dr. R. Šiugždaitė.
Mokslininkės teigimu, pasirinkę studijuoti ir žengti tyrėjo keliu, Lietuvos neuromokslininkai turi tokias pačias galimybes kaip ir kolegos kitose Europos šalyse, todėl lietuvių neuromokslininkų galima sutiktų visuose pasaulinio garso universitetuose. Šiuolaikinis mokslas naujų technologijų dėka vystosi labai greitai, todėl mokslininkai labiau linkę bendradarbiauti nei varžytis tarpusavyje.
„Neuromokslininkai labai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais, sociologais nes atsakyti į daugelį klausimų apie mūsų elgseną ir jausmus nepakanka standartinių elgsenos matavimų. Norint geriau suprasti neuromechanizmus, kurie skatina mus vienaip ar kitaip elgtis ar jausti, reikia žiūrėti į visumą. Toks tarpdisciplininis bendradarbiavimas jau tapo kasdienybe, nes daugelyje pasaulio universitetų psichologijos programose yra dėstomi ir neuromokslų dalykai. Man taip pat teko darbuotis ne viename universitete, kur psichologijos srities moksliniams tyrimams naudojami struktūriniai ir funkciniai smegenų vaizdavimo (angl. neuroimaging) metodai“, – pasakoja Kembridžo universitete dirbanti neuromokslininkė.
Mokymosi rezultatai nepasikeičia per metus
Iš olimpiadose dalyvaujančių ir laiminčių mokinių galima pasimokyti paties mokymosi proceso, kaip jie įsimena didelės apimties medžiagą ir išmoksta nepasimesti bei pritaikyti žinias nestandartiniams uždaviniams. Pedagogas ir socialinių mokslų daktaras S. Šabanovas yra įsitikinęs, kad nuosekliai mokantis neturėtų išgąsdinti net ir netipiniai uždaviniai, dėl kurių kilo aštrios diskusijos po šių metų baigiamojo matematikos egzamino.
„Egzaminas yra skirtas patikrinti žinias ir apima įvairaus sunkumo užduotis. Jį išlaikyti užtenka teisingai atlikti nedidelę jų dalį. Kylantys klausimai dėl šių metų užduočių formulavimo galėjo nulemti ne neišlaikiusiųjų skaičių, o tik sumažinti galimybę gauti aukštą įvertinimą. Neišlaikymas yra susijęs su 12 metų mokinių mokymusi (arba nesimokymu). Atsiradusios spragos būna susijusios su keliais aspektais: mažai efektyvių ir naudingų mokymų mokytojams, mažai ateinančių naujų mokytojų. Taip pat būtina kelti mokytojo profesijos patrauklumą“, – vertina „Šviesos“ ekspertas.
Kaip išmokti sėkmingai mokytis?
Neuromokslų olimpiados laureatė U. Birštonaitė papasakojo apie tai, kaip atrodo įprasta jos mokslo metų diena. Jai mokykloje geriausiai sekasi ir yra įdomiausi gamtos bei tikslieji mokslai.
„Mokyklos dalykams laiko skiriu, tačiau didžioji dalis mano mokymosi laiko yra skirta papildomam domėjimuisi biologija (tame tarpe ir neuromokslais). Konkretaus laiko, kiek valandų per savaitę turiu skirti mokslams, neturiu, dažniausiai tai priklauso nuo papildomų dalykų, kuriuos turiu tą savaitę nuveikti. Pastaraisiais metais daug laiko užima papildomas mokymasis, tačiau randu laiko ir savanoriavimui, koncertams, kelionėms. Kai kurios kelionės prisidėjo prie mano mokymosi patirties – pernai pusę metų gyvenau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ten lankiau vietinę mokyklą“, – teigia U. Birštonaitė.
Ne vienerius metus trunkantis domėjimasis tuo, ko mokaisi ir neapsiribojimas tik viena veikla yra svarbus raktas į mokymosi sėkmę. Dr. S. Šabanovas per visą mokytojo ir dėstytojo karjerą neprisimena, kad ant ribos besimokantis mokinys gautų labai aukštus balus – tokių atvejų tiesiog nebūna.
„Mokymasis yra ne pasimokymas prieš egzaminą, o nuoseklus ir tikslingas darbas ne vienerius metus. Norint mokytis efektyviai būtina pripažinti, kad tam tikros problemos egzistuoja ir bandyti jas įveikti kartu. Svarbu mokymosi nenukėlinėti, matyti prasmę, dėti tikslingas pastangas ir derinti bent kelis mokymosi būdus“, – pataria dr. S. Šabanovas.
Pasak švietimo eksperto, kartojimuisi prieš egzaminą skirti leidiniai yra rengiami vadovaujantis tomis pačiomis bendrosiomis ugdymo programomis, tik apima visų dvylikos metų kurso medžiagą, ne vien paskutiniųjų metų.
„Įvairūs leidiniai dažnai skatina nepasimesti pamačius įvairesnes, ne vien atkartojimo, užduotis. Jos verčia mąstyti, sujungti įvairias žinias, kūrybiškai spręsti problemas. Tuo tarpu norint sėkmingai ruoštis egzaminams ir kitokiems žinių išbandymams – konkursams, olimpiadoms – reikia nuosekliai ir tikslingai dirbti. Per vienerius metus visų dvylikos metų kurso gali ir nepavykti įveikti. Todėl svarbu savo darbotvarkėje nuosekliai skirti laiko mokymuisi, po nedaug valandų, bet dažnai kartotis medžiagą bei spręsti kuo kompleksiškesnes užduotis, o kilus neaiškumams – pasitarti su mokytoju“, – reziumuoja dr. S. Šabanovas.
Pranešimas spaudai.
