Mažiausiomis būsto kainomis tarp Baltijos sostinių išsiskirianti Ryga pastaraisiais metais sulaukia augančio investuotojų dėmesio. Finansinių paslaugų bendrovės „Capitalia“ ekspertų vertinimu, dabartinis Latvijos sostinės NT kainų atsilikimas nuo kaimynių didmiesčių neatspindi ekonominio realaus šalies potencialo.
Tyrimai rodo, kad Ryga jau mažiausiai dešimtmetį gali pasiūlyti santykinai įperkamiausią būstą Baltijos šalių sostinėse. Šis atotrūkis nuo Vilniaus ir Talino dar labiau išryškėjo po pandemijos.
Naujausiais duomenimis, vidutines pajamas uždirbantys Rygos gyventojai šiuo metu gali įpirkti net 110 kv. m ploto būstą, kai Vilniuje ir Taline šis rodiklis siekia atitinkamai vos 64 ir 69 kv. m. Tiesa, Rygos vidurkį gali kiek iškreipti šiame mieste itin didelis seno ir nerenovuoto būsto fondas.
Smulkų ir vidutinį verslą finansuojančios bendrovės „Capitalia“ filialo Lietuvoje vadovo Gintaro Matuzo teigimu, Rygos nekilnojamojo turto (NT) įperkamumas dar geriau atsiskleidžia vertinant vidutinius atlyginimus ir būsto kainas. Pavyzdžiui, bendrovės duomenimis, būsto kvadratinio metro kaina Taline šiuo metu siekia apie 4,2 tūkst. EUR, Vilniuje 3,3 tūkst. EUR, o Rygoje – vos 2,3 tūkst. EUR. Savo ruožtu, šių sostinių gyventojų vidutiniai uždarbiai skiriasi daug mažiau: Taline „į rankas“ šiuo metu gaunama apie 1 720 EUR, Vilniuje 1 610 EUR, o Rygoje – 1 300 EUR.
Dėl šių aplinkybių ir susiklosčiusių sąlygų Ryga pastaraisiais metais vis labiau masina investuojančius į NT: tiek tiesiogiai, tiek per finansinius instrumentus.
„Investicinis būstas Latvijos sostinėje turi daug geresnį atsiperkamumą nei Vilniuje ar Taline dėl reikšmingų įsigijimo ir daug mažesnių nuomos kainų skirtumų. Kalbant apie naujai plėtojamą NT, kainų ir atsiperkamumo skirtumai sumažėja, tačiau Rygoje vis vien šiuo metu investuotojai ir plėtotojai uždirba daugiausiai, jei lyginame Baltijos šalių sostines“, – nurodo G. Matuzas.
Pasak jo, „Capitalia“ savo paskolų platformoje pastaraisiais metais Rygoje yra finansavusi daugiau nei 50 NT sandorių. Bendrovės skaičiavimais, jos investuotojai Rygoje uždirba vidutiniškai 1–2 proc. didesnę grąžą nei panašaus pobūdžio NT vystymo projektuose Vilniuje ar Taline.
Atsižvelgdama į rinkos sąlygas, „Capitalia“ artimiausiu metu ketina toliau plėsti savo Rygoje finansuojamų NT plėtros projektų portfelį.
„Žinoma, didesnė grąža teoriškai susijusi su didesnėmis rizikomis ir čia Ryga turi „pasiaiškinimų“: miestas statistiškai mažėjo, šalies ekonomika pastaraisiais metais kiek buksavo, joje ne tokia aktyvi kapitalo rinka. Vis dėlto išmintingi investuotojai vertina ir ateities potencialą, o šiuo požiūriu Ryga turi didžiausių augimo galimybių: šalis suintensyvino savo tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo strategiją, turi geriausias oro transporto jungtis iš visų Baltijos šalių ir, paprastai kalbant, turi daugiausiai erdvės vytis anksčiau spurtavusias savo kaimynes“, – komentuoja „Capitalia“ filialo Lietuvoje vadovas G. Matuzas.
Rygoje bendrovė pastaruoju metu yra finansavusi tokius šalia miesto centro plėtojamus NT projektus kaip mažaaukščių daugiabučių kompleksas „Buru Kvartāls“, seno pastato konversiją į 8 modernius butus Etnas gatvėje, taip pat „Kupenas“ kotedžų kvartalą Marupės priemiestyje.








