Vilniaus miesto savivaldybė atlieka tyrimą, kurio metu vilniečių klausia, kokių paslaugų ir infrastruktūros trūksta Neries pakrantėse. Miestas siekia geriau suprasti vilniečių požiūrį į Neries pakrantes ir jų lūkesčius šiai miesto teritorijai. Visi gyventojai kviečiami anoniminėje apklausoje dalyvauti iki kovo 28 dienos.
„Upės yra natūralūs traukos objektai. Tiek senieji, tiek konversijas išgyvenantys miestai pasitelkia pakrantes poilsiui, turizmui, komercijai bei investicijų pritraukimui. Mūsų upė vis dar stokoja seniesiems Europos miestams būdingo šurmulio. Besibaigiant krantinių atnaujinimui centrinėje miesto dalyje, klausiame žmonių, kokias paslaugas ir infrastruktūrą pasiūlyti, kad žmonės čia norėtų leisti laiką. Kviečiame į kūrybinį procesą įsitraukti pačius gyventojus“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Siekiama suprasti vilniečių lūkesčius
Neries krantinių atnaujinimas Senamiesčio ir Naujamiesčio dalyje artėja prie pabaigos, tačiau upės pakrančių gyvenimą planuojama vystyti ir toliau.
Atliekant tyrimą siekiama geriau suprasti, kaip vilniečiai naudoja pakrančių infrastruktūrą, su kokiais iššūkiais susiduria ir kokių pokyčių tikisi ateityje. Tikimasi, kad gyventojų poreikių tyrimas kartu su ekspertų įžvalgomis padės identifikuoti teritorijas, kur mieste galėtų būti puoselėjamos natūralios gamtos buveinės, ir priešingai – kur upės prieigos galėtų būti naudojamos intensyviau.
Neries pakrančių revitalizacija galėtų vykti keliais etapais: nesudėtingi pasikeitimai, tokie kaip apšvietimo ir mažosios architektūros elementų įrengimas, tvarkybos darbai, galėtų būti įgyvendinti anksčiau, o didesnio masto projektai, reikalaujantys išsamesnio planavimo, išdėstytų per kelerius metus, todėl laukiamos gyventojų įžvalgos, tiek apie mažesnius, tiek apie didesnius pokyčius.
Įveiklinimo krypčių – daug
Miestuose upių krantinės įprastai tampa centrine laisvalaikio praleidimo ašimi – jose kuriasi komerciniai ir nekomerciniai traukos taškai: sporto objektai, maitinimo vietos, poilsio gamtoje erdvės. Dėl to didėja miesto patrauklumas skirtingoms grupėms: patiems gyventojams, turistams bei investuotojams.
Poilsio ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo infrastruktūra pakrantėse smarkiai keičia gyvenimo kokybę, kyla netoliese esančio nekilnojamojo turto vertė.
Ne paslaptis ir tai, kad upių pakrantėse įsikūrę objektai pritraukia turistus ir sukuria stiprų miesto tapatumą, skatindami vietinę ekonomiką per išlaidas viešbučiams, maistui ir pramogoms, kuria darbo vietas svetingumo sektoriuje.
Krantinės tvarkymas neretai padeda transformuoti apleistas ar pramonines zonas į gyvybingas erdves ir šiuolaikinius gyvenamuosius kvartalus. Galiausiai, įveiklinant upes įprastai vystomi pėsčiųjų takai, dviračių takai ir vandens transporto sistemos, kurios pagerina susisiekimą mieste ir mažina priklausomybę nuo automobilių.
„Šią vasarą Nerimi pradės kursuoti elektriniai laiveliai, kurie taps integruota viešojo transporto dalimi. Taip pat planuojame investicijas į vandens būklės stebėseną, pakrančių priežiūros strategijos parengimą. Ilgesnėje perspektyvoje numatysime ir didesnę plėtrą – komercinius ir nekomercinius traukos objektus, poilsio infrastruktūrą, tiltus, takus ir gatves“, – sako sostinės meras.
Tyrimo rezultatai prisidės prie tolimesnės erdvių aplink upę vystymo krypties formavimo. Į dialogą vėlesniuose etapuose taip pat planuojama įtraukti ir kitas suinteresuotas grupes: bendruomenių atstovus, mokslininkus, verslininkus.
