Kol mokytojai svarsto, kaip dirbtinį intelektą (DI) integruoti į pamokas, mokiniams jis jau tapo kasdieniu mokymosi įrankiu. Jis naudojamas rašto darbams, namų darbams atlikti, pasiruošimui egzaminams ar ieškant idėjų kūrybiniams projektams.
O kiek Lietuvos mokytojai įgudę naudotis DI? Ar jie spėja paskui mokinius, kurie technologijas perpranta akimirksniu? Ir kaip keičiasi mokytojų vaidmuo klasėje, kai mokiniai, naudodamiesi DI, tampa už juos pranašesni, o dalį darbo perima algoritmai?
Apie tai pasakoja skirtingų dalykų ir miestų mokytojai, o pedagogams, ieškantiems aiškesnių praktinių DI naudojimo orientyrų, sausio 22–23 dienomis „Litexpo“ parodos „Studijos & Karjera“ metu bus rengiami praktiniai dirbtinio intelekto mokymai.
DI mokinių rankose: padeda mokytis ar leidžia apgauti?
Kalbinti mokytojai sutaria – mokiniai DI įrankius perpranta itin greitai. Jie drąsiai eksperimentuoja, bando skirtingas programas, o DI neretai tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų. Tačiau technologinis greitis dar nereiškia gilesnio supratimo ar kokybiško mokymosi.
„Mokiniai DI naudoja labai dažnai. Stebiu dvejopas tendencijas: mažesnė mokinių dalis DI pasitelkia kaip mokymosi pagalbininką – siekia įgyti naujų žinių, pasitikrinti, ar teisingai suprato užduotį. Didesnė dalis DI naudoja kaip įrankį greitiems atsakymams gauti – mažėja motyvacija įdėti pastangų, pasigendu kritinio mąstymo“, – sako Renata Burbaitė, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos informacinių technologijų mokytoja ekspertė, dirbanti su 9–12 klasių mokiniais.
Panašias tendencijas pastebi ir Gitana Vaičiutė, technologijų (mitybos) ir taikomųjų technologijų mokytoja Kupiškio Lauryno Stuokos–Gucevičiaus gimnazijoje.
„DI taupo mokinių laiką atrenkant informaciją, padeda generuoti idėjas, skatina savarankiškesnį mokymąsi. Tačiau kartu jis gali didinti tingumą, mažinti gilinimosi gebėjimus, pastangas ir kantrybę ieškoti sprendimų. Be to, yra ir mokinių, kurie DI vengia dėl asmeninių nuostatų“, – pastebi mokytoja.
DI pamokose: naudojamas, bet kelia iššūkių
Tuo metu naujausio tarptautinio mokytojų tyrimo TALIS duomenimis, net 80 proc. Lietuvos mokytojų savo skaitmeninius gebėjimus vertina gerai, o 39 proc. teigia jau naudojantys dirbtinį intelektą savo darbe. Tačiau kaip yra iš tiesų?
Vaičiutė dalijasi, kad DI dažniausiai naudoja kaip pagalbininką – pamokų planavimui, užduočių formuluočių tobulinimui, sąvokų išgryninimui ar vaizdinės medžiagos papildymui.
„Visgi, daugiausiai iššūkių kyla dėl atpažinimo vertinant, kiek mokinio darbas savarankiškas. Taip pat dėl susitarimų kritiškai naudoti DI, mokymo besąlygiškai nepasitikėti DI pateikta informacija, ją tikrinti, ne aklai nurašinėti. Esu dalyvavusi DI mokymuose, kurie buvo naudingi, tačiau norėtųsi gauti daugiau žinių apie tikslesnį klausimų formulavimą ir išbandyti platesnes, mokamas DI galimybes“, – sako mokytoja.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos, ekonomikos ir verslumo mokytoja Oksana Aleksejeva pasakoja, kad DI padeda planuoti pamokas, rasti aktualių pavyzdžių ir realaus gyvenimo situacijų, taip pat palengvina sudėtingesnių mokinių darbų vertinimą.
„DI leidžia greičiau peržiūrėti sprendimų eigą, pastebėti logines klaidas ar netradicinius sprendimo būdus. Tačiau visa jo pateikiama informacija turi būti tikrinama – todėl DI visada reikia redaktoriaus, ir juo tampa mokytojas, gerai išmanantis savo dalyką ir gebantis atsirinkti patikimą informaciją“, – dalijasi O. Aleksejeva.
Pasak jos, mokyklose vis dar trūksta praktinių, būtent pedagogams pritaikytų DI mokymų, taip pat prieigos prie pilnos DI licencijos, kuri leistų išnaudoti daugiau galimybių.
Burbaitė pasakoja, kad DI dažniausiai naudoja užduočių kūrimui – įkėlus mokomąją medžiagą, jis padeda sugeneruoti testus ar kelis panašių užduočių variantus.
„Esu informatikos mokytoja, tai man yra paprasčiau, savo darbe DI pradėjau taikyti dar prieš mokykloje organizuotus mokymus. Bandau įvairius DI įrankius, mėgstu lyginti jų galimybes. Visgi, kad mokytojai drąsiau ir efektyviau naudotų DI, reikia parengti kokybiškas metodines gaires, suteikti žinių apie DI naudojimo rizikas, daromas klaidas, rengti praktinius mokymus mokytojams“, – pabrėžia informacinių technologijų mokytoja.
Labiausiai trūksta ne teorijos, o aiškių orientyrų
Mokytojų patirtys rodo, kad DI įrankiai jau naudojami, tačiau didžiausias klausimas dažnai būna ne „kaip veikia technologija“, o kaip ją taikyti prasmingai ir atsakingai. LINEŠA Ugdymo karjerai skyriaus vadovė Ina Griazina pastebi, kad tokių klausimų kyla ne tik Lietuvoje – tarptautinė patirtis rodo, jog pedagogus labiausiai domina būtent praktiniai DI taikymo scenarijai ir ribos.
„Mokytojų klausimai visame pasaulyje labai panašūs: kaip DI gali padėti ugdymui, o kur jo naudojimas pradeda kelti iššūkių mokinių savarankiškumui ir mąstymui. Todėl šiandien ypač svarbu aiškiai suprasti DI ribas ir turėti praktinių taikymo pavyzdžių“, – sako I. Griazina.
Pasak jos, Lietuvos pedagogų apklausos rodo, kad ugdymo srityje vis dar trūksta aiškios informacijos ir praktiškai pritaikomų sprendimų, todėl „Litexpo“ parodos „Studijos & Karjera“ metu nuspręsta daugiau dėmesio skirti būtent mokytojų praktiniams mokymams. Jų programa buvo sudaryta remiantis tikslinės mokytojų apklausos rezultatais – patys pedagogai įvardijo temas, kurių labiausiai reikia.
„Ne teorinės diskusijas apie technologijas, o praktinės užduotys padeda mokytojams geriau perprasti DI galimybes kasdieniame darbe. Tad „Litexpo“ parodoje pristatysime, kaip DI taikyti ugdymo karjerai procese, išlaikant aiškias ribas ir mokytojo, kaip mokinių karjeros planavimo proceso vedlio, vaidmenį“, – pabrėžia ji.
Mokymai skirti pedagogams, dirbantiems su 9–12 klasių mokiniais ir ieškantiems būdų, kaip ugdymo turinį prasmingai susieti su karjeros temomis. Programoje numatyti ir papildomi praktiniai užsiėmimai, skirti paauglių motyvacijai bei mokytojo emocinei gerovei – nes, kaip pabrėžia I. Griazina, be psichologinio saugumo ir vidinės motyvacijos net pažangiausi technologiniai sprendimai neveiks.
Mokytojo vaidmuo tampa dar svarbesnis
Visgi, nors kalbinti mokytojai pripažįsta, kad praktinių DI naudojimo žinių dar stinga, visi pripažįsta, jog įsigalint DI, mokytojo vaidmuo tampa dar reikšmingesnis – jis tampa tuo, kuris suteikia prasmę, kryptį ir padeda ugdyti kritinį mąstymą.
„Mokytojas, turėdamas DI įrankius, tampa kritinio mąstymo ugdytoju ir mokymosi proceso architektu. Nors DI perims dalį mokytojo techninio darbo, žmogiškasis jo vaidmuo taps dar svarbesnis – tik jis gali sukurti prasmingą mokymosi kontekstą“, – sako Renata Burbaitė.
Panašiai situaciją vertina ir Oksana Aleksejeva.
„Mokytojo užduotis – išmokyti naudoti DI kaip pagalbininką, o ne kaip priemonę, kuri viską atlieka už mokinį. Kai DI tampa mokymosi partneriu, o mokytojas nebijo dialogo su mokiniais, klasėje atsiranda bendradarbiavimo kultūra ir geresni mokymosi rezultatai“, – sako ji.
Tuo metu Kristina Vainienė, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos psichologijos mokytoja akcentuoja tai, ko nepakeis jokios technologijos.
„Nepaisant išmaniųjų pagalbininkų, mokytojai išliks svarbūs, nes jokios technologijos nepakeis gyvo santykio tarp mokinio ir mokytojo“, – pabrėžia ji.
