Jau visai netrukus sostinės centre atgims dar viena ilgus metus neįveiklinta teritorija. Šalia Bernardinų sodo esančio ir XVII a. menančio Kirdiejų rūmų komplekso atgaivinimas žengia į naują etapą – Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą pastatų ansamblio atnaujinimui. Projektas bus įgyvendinamas pagal architektūrinio konkurso nugalėtojų – architektų studijos „Dukart jot“ – pasiūlytą viziją, kuri geriausiai atliepė komplekso istorinį charakterį, urbanistinį kontekstą ir miesto poreikius.
Kirdiejų rūmų atnaujinimo ir pritaikymo Vilniaus muziejui darbus sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija planuoja užbaigti iki 2028 m. I pusmečio. Vilniaus muziejaus ekspozicijų įrengimas po rangos darbų truktų dar kelis mėnesius, todėl numatoma, kad pirmieji lankytojai muziejuje galėtų apsilankyti jau 2028 m. trečiąjį ketvirtį.
„Vilnius jau seniai laukė sostinės širdyje esančio unikalaus Kirdiejų rūmų ansamblio atgimimo. Atnaujinta ir miestui atverta teritorija taps nauju traukos centru vilniečiams bei miesto svečiams – čia susijungs kultūra, renginiai ir galimybė dar artimiau pažinti turtingą Vilniaus istoriją“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Kirdiejų rūmų komplekso ir jo aplinkos sutvarkymo metu naujoms veikloms ketinama pritaikyti komplekso statinius – pagrindinį pastatą, oficiną, vežiminę, kiemą ir tvorą. Rekonstruojant pastatus bus siekiama išlaikyti kuo daugiau autentiškumo, atskleisti ir parodyti įvairius istorinius statinių sluoksnius, o komplekso aplinką paversti patrauklia gyventojų poilsio ir žinių erdve.
„Kirdiejų rūmų atnaujinimas ir jų pritaikymas Vilniaus muziejaus veiklai yra pavyzdys, kaip galima išsaugoti istorinį paveldą ir suteikti jam naują gyvenimą, atliepiant šiuolaikinio miesto poreikius. Sutvarkyti rūmai taps ne tik išskirtiniu architektūriniu akcentu, bet ir erdve kultūrai, renginiams bei kokybiškam laisvalaikiui. Tikimės, kad ypatingoje Vilniaus vietoje esantys rūmai taps vilniečių ir miesto svečių mėgstama ir dažnai lankoma vieta“, – teigia projektą kuruojanti sostinės vicemerė Simona Bieliūnė.
Rūmų komplekso pagrindiniame pastate, vakariniame ir šiauriniame fasaduose ketinama atkurti buvusias arkadų angas, nugriauti avarinės būklės esamą mūrinę tvorą šiaurinėje komplekso dalyje ir vietoje jos pastatyti ažūrišką metalo tvorą, kuri atvers vaizdą į vidinį rūmų komplekso kiemą.
Komplekso pagrindinio pastato pirmajame aukšte įsikurtų lankytojų centras, edukacijų erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė ir knygynas. Antrajame aukšte veiktų nuolatinė Vilniaus pažinimo ekspozicija, o trečiajame (palėpėje) – laikinosios parodos.
Buvusioje rūmų oficinoje (anksčiau buvusios dirbtuvės, pagalbinės patalpos), paskelbus viešąjį nuomos konkursą, galėtų įsikurti kavinė. Buvusioje vežiminėje atsirastų konferencijų erdvė, muziejaus administracijos patalpos ir eksponatų saugykla. Kirdiejų rūmų kieme būtų galima eksponuoti didesnio formato, lauko sąlygoms tinkančius, su Vilniaus istorija susijusius objektus, o šiltuoju metų laiku vyktų renginiai, svečių lauktų lauko kavinė.
„Turime aiškų tikslą – prikelti Kirdiejų rūmus naujam gyvenimui, išsaugant jų autentiškumą ir istorinę vertę.Tikime, kad sėkmingas paveldosaugos ir šiuolaikinių poreikių balansas prasideda nuo gilaus pastato vertės supratimo, o tik tuomet – nuo atsakingų sprendimų, kaip jį pritaikyti šiandienai. Istorinis pastatas turi išlikti gyvas: naudojamas, aktualus ir kartu gerbiamas. Didžiuojamės, kad šio išskirtinio objekto atnaujinimas patikėtas mūsų komandai – tai reikšmingas pasitikėjimo mūsų kompetencija ir patirtimi dirbant su jautriais paveldo objektais įvertinimas“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Kirdiejų rūmų įveiklinimo architektūrinės idėjos autoriai yra MB „Dukart jot“ (projekto komanda – Vytautas Buinevičius, Jokūbas Jurgelis, Vaidas Bieliūnas, Laura Druktenytė).
„Pagrindinė projekto architektūrinė idėja – pastatų ansamblis kaip eksponatas. Pritaikant kompleksą muziejui ir kitoms lankytojams atviroms veikloms, siekiama minimaliomis priemonėmis atskleisti bei eksponuoti skirtingus istorinius ir kultūrinius sluoksnius, nuosekliai plėtojant paties pastatų komplekso kaip eksponato sampratą“, – teigia „Dukart jot“ architektas Jokūbas Jurgelis.
Projektas yra finansuojamas tik iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Preliminari projekto vertė gali siekti iki 7 mln. eurų. Galutinė projekto vertė bus aiški po rangos darbų pirkimo bei sutarties pasirašymo. Artimiausiu metu ketinama paskelbti rangos darbų konkursą.
Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6 numeriais pažymėti pastatai yra XVII amžiaus pradžios didikų žiemos rezidencijos ansamblis, vėliau tapęs Vilniaus Universiteto Botanikos sodo dalimi.
„Dukart jot“ vizualizacijos
