Vilniaus rajonas nuo seno žinomas kaip daugiakultūrinis, puoselėjantis bei tęsiantis tautiškumo papročius bei tradicijas. Šio krašto gyventojai pasižymi svetingumu, nuoširdumu bei savitumu, kuris tapo nepavaldus laikui. Vyraujant etnokultūriškumui, rajone veikia skirtingos religinės bendruomenės.
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu 5 musulmonų kapinėms, esančioms Keturiasdešimt Totorių kaime, suteiktas konfesinių kapinių statusas. Kapinės perduotos musulmonų – sunitų bendruomenei, kuri įsipareigojo administruoti, prižiūrėti bei finansuoti kapinių išlaikymą. Konfesinės kapinės – tai kapinės ar nustatyta kapinių dalis, kurios perduotos religinei bendruomenei ar bendrijai. Iš religinei bendruomenei perduotų penkių kapinių, vienos yra veikiančios. Kultūros paveldo centras neveikiančias kapines greitu metu įrašys į Kultūros vertybių registrą, kurios taps Lietuvos kultūros paveldu.
Laidojimo ir kapinių lankymo tvarką konfesinėms kapinėms nustatys ir apie tai visuomenę informuos Keturiasdešimt Totorių kaimo musulmonų-sunitų bendruomenė. Kol religinė bendruomenė nenustatė minėtos tvarkos ir neinformavo Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusių Kapinių tvarkymo taisyklių.
Vilniaus rajono savivaldybė pasižymi ne tik marga tautine gyventojų sudėtimi: 52,1 % visų gyventojų yra lenkai, 32,5 % – lietuviai. Likusią dalį sudaro rusai – 8%, baltarusiai – 4,2 % bei kitų tautybių gyventojai (ukrainiečiai, totoriai, žydai). Didžiausia Vilniaus rajono gyventojų dalis yra katalikai. Kita gyventojų dalis išpažįsta sentikių, stačiatikių ortodoksų, žydų bei musulmonų tikėjimą. 2016 metais balandžio mėnesio duomenimis Vilniaus rajono savivaldybėje buvo 186 kapinės, iš kurių 92 yra veikiančios.