Audris Narbutas
Vilniaus rajone, kaip ir buvo galima prognozuoti, rinkimuose sėkmingai pasirodė „Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga“ LLRA, tačiau ne viskas šiai partijai ėjo kaip iš pypkės. Ganėtinai netikėtai pirmajame ture pergalės nepavyko pasiekti partijos sąrašo lyderei Ritai Tamašunienei, tad politikei dar teks pasigalynėti su konservatoriumi Vaidu Šalaševičiumi. Būtent šis precedento neturintis faktas yra vertas dėmesio, kai žvelgiame į Vilniaus krašto politinę situaciją. Tad šiame straipsnyje norėtųsi aptarti didžiųjų politinių griausmų ir varžybų šešėlyje likusią LLRA partija ir artėjantį antrąjį rinkimų turą.
Iš LLRA turėtų pasimokyti DP
Vienas ryškiausių šių Seimo rinkimų aspektų yra tai, kad būdama skaitlingiausia politine jėga ir nevengdama nešvarių metodų rinkimuose Darbo partija vis tiek nesugebėjo pereiti 5 procento rinkiminio barjero ir ją aplenkė netgi Tvarka ir teisingumas, kurios šansai peržengti šią ribą daugeliui atrodė ženkliai mažesni, tačiau tikriausiai tai tiesiog vadintina sėkme. Vis dėlto visai kitokia situacija yra su LLRA, kurios pralaimėjimo rinkimuose nedalyvaujant Valdemar Tomaševski tam tikra dalis visuomenės irgi tikėjosi – daugiausia ta, kuriai pabodo matyti Lietuvos politikus, besidabinančius koloradkėmis. Žinoma, šie vertinimai buvo daromi su dideliu rezervu ir veikiau priminė svajones nei realias galimybes, nes mūsų politiniame gyvenime nuoseklus lenkiškų jėgų palaikymas ir LLRA gebėjimas peržengti 5 procentų barjerą yra virtęs norma. Didele dalimi tai nulemta valdžios užvaldymo Vilniaus rajono viemandatėse apygardose ir lenkiškos tautinės savimonės kombinacijos. Tuo ir skyrėsi Darbo partija nuo lenkų. Ši partija neturėjo jokios ideologijos, o LLRA aiškus savo gynėjos, pozicionavimas atnešė lauktų vaisių. Beje, šis pozicionavimas visų pirma buvo išreikštas per partijos pavadinimą ir kandidatų kilmę, o ne rinkiminę programą, kurioje palyginti mažai vietos buvo skirta tradiciniams LLRA klausimams. Vis dėlto būtent ši partija sugebėjo parodyti, kad net ir vedama visiškai nežinomos politikės yra pajėgi mobilizuoti savo elektoratą, o to Darbo partija taip ir nesugebėjo padaryti.
Antrojo turo dinamika
Lenkiškose vienmandatėse apygardose šįkart palyginti sėkmingai pasirodė TS-LKD kandidatai. Dr. Gediminas Kazėnas surinko 8, 46 proc. balsų ir liko antras, tačiau dar didesnė sėkmė pasiekta Nemenčinės vienmandatėje apygardoje, kurioje LLRA sąrašo vedlė surinko tik 44, 14 proc. balsų. Žinoma, bet kuriam kitam politikui, išskyrus Ingridą Šimonytę, toks rezultatas būtų įspūdingas pasiekimas, tačiau Vilniaus rajone tai ganėtinai retas reiškinys. Ritai Tamašunienei dar teks pasigalynėti su Vaidu Šalaševičiumi, surinkusiu 18, 57 proc. balsų. Dar įdomesnė situacija pasirodo, kai pažvelgiame į Algimantą Birbilą, surinkusį 9, 16 proc. balsų, bei Petrą Jurgilą, kurio rezultatas netgi 8, 51 proc. balsų. Atsižvelgiant į tai, kad Algimantas Birbilas nėra Vilniaus krašto žmogus ir veikiau tiktų galynėtis Panevėžyje nei Nemenčinėje, o Petro Jurgilo rinkiminei kampanijai žalą darė LRLS buvusio pirmininko Eligijaus Masiulio skandalas, rezultatai vertintini kaip labai palankūs šiems politikams. Tokią situaciją visų pirma nulėmė palaipsniui kintanti Vilniaus rajono gyventojų sudėtis. Vilniaus rajonas šiandien itin patraukli vieta įsigyti būstą, nes yra prie pat Vilniaus, žavinčio savo ekonominiu ir politiniu potencialu, bei pasižymi žemesnėmis nekilnojamo turto kainomis. Naujakuriai yra nauja bei auganti rinkėjų grupė, kurios mobilizavimu ateityje mėgins užsiimti veikiausiai visi lietuvių kilmės politikai. Šiemet antrajame ture šie rinkėjai turėtų ir galėtų remti TS-LKD, ypač tai taikytina Petro Jurgilo šalininkams, tačiau Vaidas Šalaševičius neabejotinai susidurs su klasikine rinkimine problema – mažesniu rinkėjų aktyvumu. Lietuvoje įprasta, kad antrajame ture aktyvumas krenta iki kiek daugiau nei 30 proc. Tiesa, Nemenčinės vienmandatėje apygardoje tiksliau šį aktyvumą prognozuoti yra ganėtinai sudėtinga, nes niekuomet nebūdavo antrojo turo, o kandidatai paaiškėdavo pirmajame. Nebuvo ir Nemenčinės vienmandatės apygardos, nes ji atsirado po vienmandačių apygardų reformos. Kuo mažesnis bus bendras rinkėjų aktyvumas, tuo geriau bus LLRA sąrašo vedlei.
Neproporcingai didelis LLRA palaikymas paštu
Vienas iš ryškiausių ir netgi įtarimą keliančių LLRA rezultatų niuansų yra didžiulis šios partijos palaikymas balsuojant paštu. Daugeliui kandidatų balsavimo paštu ir vietoje santykis yra maždaug 1- ienas balsas prie 10- ies balsų, tačiau LLRA rezultatai yra visiškai kitokie. Medininkų vienmandatės apygardos nugalėtojas Česlav Olševski apylinkėse surinko 8448, o paštu 2380. Šalčininkų – Vilniaus vienmandatėje apygardoje kandidatavęs Leonard Talmont apylinkėse surinko 9035 balsus, o paštu 2621. Galiausiai sąrašo vedlė Rita Tamašunienė apylinkėse surinko 7195 balsus, o paštu 1935 balsus.
Vienas iš ryškiausių ir netgi įtarimą keliančių LLRA rezultatų niuansų yra didžiulis šios partijos palaikymas balsuojant paštu. Daugeliui kandidatų balsavimo paštu ir vietoje santykis yra maždaug 1- ienas balsas prie 10- ies balsų, tačiau LLRA rezultatai yra visiškai kitokie.
Žinoma, galima sakyti, kad šie kandidatai yra paprasčiausiai savo vienmandačių apygardų lyderiai, bet tokia pati ir netgi žymiai didesnė lyderė Antakalnyje bei Lietuvos mastu buvo Ingrida Šimonytė, kurios balsų santykis yra 10232 apylinkėse prie 1035 paštu, tad net ir labai gerai žinoma politikė aiškiai išsaugo tą patį balsų, gautų apylinkėse ir paštu, santykį( 10 prie 1). Šie skaičiai dar labiau stebina, prisiminus Ritos Tamašunienės kitiką didžiuliam aktyvumui išankstinio balsavimo metu. Bendras aktyvumas šiose vienmandatėse apygardose neatrodo išskirtinis: Šalčininkų aktyvumas 52, 3 proc., Medininkų – 50, 36 proc., o Nemenčinės – 57, 12 proc., tad klausimas, kodėl tiek daug balsų ši partija gauna paštu, turėtų būti VRK prievaizdų akiratyje. Ypač tai svarbu norint išvengti potencialių rinkiminių manipuliacijų, pavyzdžiui, rinkėjų vežimo autobusais ir panašių klasikinių triukų.
Vietoje išvadų
Vargu ar konservatoriui pavyks laimėti rinkimus, bet apkartinti gyvenimą LLRA jau pavyko. Labai retas reiškinys, kad LLRA kandidatui lenkiškose vienmandatėse apygardose būtų reikalingas antrasis rinkiminis turas, o juo labiau sąrašo vedlei Ritai Tamašunienei. Bendras LLRA likimas priklausys nuo koalicijų formavimo, ir didžiosiose konservatorių bei valstiečių varžybose ši politinė jėga gali turėti savo rolę, tačiau Vilniaus krašte iškyla ir gerokai didesnis politinis trileris, kurio ignoravimas būtų beveik veikimas prieš savo šalį. Kalbu nuoširdžiai ir aiškiai. Tai TS-LKD politikės Monikos Navickienės ir Algirdo Paleckio kova Naujoje Vilnioje. Šią temą būtinai apžvelgsiu kitame savo straipsnyje.
