Audris Narbutas
Iki pirmojo rinkimų turo pabaigos liko vos dvi savaitės, ir tai reiškia mažiausiai tris dalykus. Pirma, didelė VRK komisijų narių dalis kamuojasi nerasdama namų ir jų gyventojų, labai tikėtina, kad vieną kitą gerokai aplojo ir žavūs augintiniai. Antra, didelė dalis politikų nuo šiol turėtų kiekvieną dieną vykdyti kampaniją „nuo durų iki durų“ ir tokiu būdu sužvejoti dar neapsisprendusius rinkėjus. Kartu tai ir paskutinė proga pasipelnyti reklamos paslaugas teikiančioms institucijoms. Na, jų paguodai dar lieka antrasis rinkimų turas, bet, deja, kandidatų, kuriems bus galima pasiūlyti politinės reklamos paslaugas, liks mažiau, o ir biudžetai dalies jų bus gerokai nustekenti. Trečia, žiniasklaida ir toliau plieks straipsnius apie kandidatus bei partijas analizuodama kandidatūras ir tinkamumą valdyti šalį. Tad nedelskime ir apžvelkime, ką rinkėjams galės pasiūlyti Nemenčinės rinkimų apygarda. Ši rinkiminė apygarda, atsiradusi po rinkiminių apygardų ribų perbraižymo, yra nauja erdvė politikams išmėginti savo jėgas. Vis dėlto apygardoje didesnę dalį rinkėjų sudaro lenkakalbiai asmenys, tad neturėtume stebėtis, jog nemaža dalis partijų keliamų kandidatų yra lenkai. Bet matyti ir lietuviškų pavardžių.
Konservatoriai kandidatu iškėlė teisininką Vaidą Šalaševičių
TS-LKD nusprendė į Nemenčinės vienmandatę apygardą deleguoti lietuvių kilmės teisininką, verslininką bei aktyvų visuomenininką Vaidą Šalaševičių, gimusį 1977 m. Kandidatas 2000 m. MRU baigė teisės studijas ir įgijo bakalauro laipsnį, o 2007 m. politikui tame pačiame universitete suteiktas teisės ir valdymo magistro laipsnis. Studijų metais buvo aktyvus ne tik akademinėje, bet ir darbinėje veikloje: nuo 1996 iki 2001 m. dirbo policijos komisariato budėtoju – tardytoju. Po dvejų metų įsteigė pirmąjį Marijampolės verslo ir teisės konsultacijų centrą. Greta šių nuveiktų darbų, derėtų pastebėti, kad politikas turi ir gana nemažą dėstytojo patirtį, pavyzdžiui, skaitė paskaitas teisiniais klausimais nuo 2001 m. iki 2015 m. Šios žinios praverstų tiek darbuojantis Teisės ir teisėtvarkos komitete, tiek ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, ir tai didina kandidato universalumą ir galimybes efektyviai dirbti būsimoje Seimo sudėtyje. Vaidas yra ir aktyvus verslininkas, dar 2004 m. įkūręs įmonę „Justicija“, kuriai vadovauja iki šiol. Be to, konservatorius 2015 m. buvo išrinktas Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentu. O dar po metų tapo ir Kauno prekybos, pramonės bei amatų rūmų Marijampolės filialo tarybos nariu. Kandidatas yra sukaupęs ir tam tikrą politinę patirtį, kuri praverstu dirbant Seime. Dar 2004 m. įstojęs į TS-LKD gretas, jis pradėjo aktyvią politinę veiklą, kurią nuosekliai tęsia iki dabar. Pavyzdžiui, nuo 2011 m. tris kadencijas iš eilės buvo išrenkamas TS-LKD tarybos nariu, o svarbiausia, kad 2012 m. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą buvo TS-LKD kandidatas vienmandatėje Lazdijų–Druskininkų apygardoje, pateko į antrąjį rinkimų turą, ir tai rodo, kad politikas geba organizuoti aktyvias, efektyvias rinkimines kampanijas netgi ir labai sudėtingose vienmandatėse apygardose. Suprantama, politikas turi ir trūkumų, pavyzdžiui, jo galimybės pritraukti lenkų kilmės rinkėjus yra gana mažos, nes šioms rinkėjų grupėms yra gerokai artimesnių kandidatų, įdirbis vienmandatėje apygardoje irgi nėra toks, koks galėtų tenkinti tiek politiką, tiek ir rinkėjus. Be to, nors Nemenčinės rinkiminėje apygardoje daugėja naujakurių, kurie galėtų remti politiką, tačiau kyla dvejonių, jog politikui pavyktų juos visus mobilizuoti ir sukurti absoliučią atsvarą LLRA.
LLRA kelia savo sąrašo lyderę Ritą Tamašunienę
Nors politinė rinkodara ir suformavo vaizdinį, kad ryškiausias atsinaujinimas matyti TS-LKD gretose, tačiau pasikeitė ir LLRA, o tiksliau, sąrašo lyderė. Daugeliui rinkėjų antipatiją keliantį Valdemarą Tomaševskį pakeitė Rita Tamašunienė, gimusi 1973 m,. Ši politikė gerokai išsiskiria iš didžiosios dalies LLRA politikų, neretai labiau keliančių mintis apie SSRS nei apie Lenkiją, tačiau tai veikiau išorinis portretas nei realus politikos turinys. Rita nepradėjo aktyvios 
rinkiminės kampanijos, kurios žinia būtų geresni Lietuvos ir Lenkijos santykiai, o toliau tęsia Valdemar Tomaševski veiksmus, kurie labiau palankūs Rusijai nei Lenkijai. Laimei, tai vis dažniau pastebi ir Lietuvoje veikianti Lenkijos diplomatija. LLRA lyderė neblogai išmano pedagogiką ir šioje srityje sukuria konkurenciją konservatorių kandidatui. Tai galima nesunkiai suprasti iš jos dosjė: 1) Vilniaus rajono Karvio pagrindinės mokyklos mokytoja, 2) 2002 m. tapo Vilniaus rajono Karvio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, 3) dirbo Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos lenkų vaikų sekmadieninės estetinio lavinimo studijos „Kogucik“ mokytoja, 4) 2004 m. – Vilniaus rajono Pikeliškių pagrindinės mokyklos direktorė. Vis dėlto tam, kad vykdytum efektyvias švietimo sistemos reformas nors ir praverstina išmanyti mokyklų gyvenimo subtilybes, bet toli gražu negana. Geriausias to pavyzdys tragiškomis rašybos klaidomis pagarsėjusi Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė. Be to, Rita išmano viešojo sektoriaus subtilybes, nes yra baigusi MRU viešojo administravimo studijas, be to, 2007 m. dirbo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Jos galimybes laimėti kovą apygardoje didina lenkiška kilmė, priklausymas LLRA bei, žinoma, faktas, kad ji sąraše įrašyta pirmuoju numeriu. Vis dėlto šie rinkimai jau būtų antroji jos Seimo kadencija. Nuo to laiko, kai 2012 m. laimėjo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus Širvintų–Vilniaus vienmandatėje rinkimų apygardoje, politikė netapo nė kiek žinomesnė. Priešingai, ilgą laiką nauju potencialiu LLRA lyderiu regėtas buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Tai leidžia manyti, kad Rita tapo sąrašo lydere, nes LLRA tiesiog neturėjo nieko geresnio, o Valdemar Tomaševksi norėjo lengvai kontroliuojamo kandidato. Jokia partija nesirinktų savo lyderiu nacionaliniu mastu visiškai nežinomo politiko ir juo labiau pasirinkusi tokį kandidatą neignoruotų priemonių, reikalingų jo vardo žinomumo sklaidai. Kita vertus, LLRA struktūriškai regione yra labai stipriai įsitvirtinusi ir tai bene didžiausias kandidatės ramstis. Be to, tai vienintėlė moteris, kuri kandidatuoja Nemenčinės vienmandatėje rinkiminėje apygardoje.
LVŽS kelia panevėžietį Algimantą Birbilą
LVŽS pasielgė priešingai nei dauguma kitų politinių partijų ir Nemenčinėje iškėlė Panevėžio krašto gyventoją bei Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narį Algimantą Birbilą, gimusį 1960 m. Kandidatas yra buvęs aktyvus Kauno Sąjūdžio veikėjas, pavyzdžiui, nuo 1990 iki 1992 m. organizavo Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ ekspedicijas į 1863 m. sukilėlių lietuvių tremties vietas. Rusijos Saratovo, Novosibirsko, Tomsko ir Omsko srityse, dalyvavo įvairiose Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ lietuvių paieškos ir registravimo ekspedicijose. Politikas puikiai išmano komunikavimo viešojoje erdvėje subtilybes. Vieni iš ryškesnių biografijos faktų yra VU žurnalistikos studijų baigimas 1986 m., darbas „Tautininkų žinių“ redaktoriumi bei stažuotė Danijoje, Helneas humanitarinėje mokykloje. Nuo 2014 m. Algimantas darbuojuosi Europos parlamento nario Broniaus Ropės biure. Vis dėlto šio politiko galimybes laimėti rinkimus vertintume ypač prastai. Šansai prisivilioti lenkakalbius rinkėjus, kai apygardoje kandidatuoja LLRA sąrašo lyderė, yra nuliniai, o lietuvius mobilizuoti irgi nebus lengva. Smarkiai kenks tiek tai, kad Algimantas yra nežinomas nacionaliniu mastu, be to, yra prašalaitis iš kito Lietuvos krašto. Šiandienos Lietuvos politikoje įtvirtinta nuostata, kad Seimo narys atstovauja visai tautai, o ne pavieniam regionui, yra teisinė, bet ne rinkiminė realybė. Vietos reikalai yra pernelyg rimtai susiję su nacionaliniais rinkimais, tad vietinės kilmės lietuvis, kuris žino vietos problemas bei gali pasiūlyti sprendimo būdus, turi ženkliai didesnius šansus nei iš kito krašto atvykęs politikas. Vargu ar ir pati LVŽS šiai vienmandatei skyrė didelius išteklius. Veikiau tikėtina, kad susitelkė ten, kur yra didesni šansai laimėti.
LRLS kels patyrusį savivaldybininką bei mediką Petrą Jurgilą
Priešingai nei LVŽS, liberalai nusprendė savo kandidatu iškelti vietos žmonėms gerokai labiau žinomą politiką Petrą Jurgilą, gimusį 1959 m. Liberalas yra aktyvus medikas bei vietos politikas. Kandidatas nuo 1977 m. iki 1983 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultete ir įgijo gydytojo pediatro
kvalifikaciją. Po metų pradėjo dirbti Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriuje rajono pediatru, gydytoju inspektoriumi. Nuo 1993 iki 1996 m. dirbo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus pavaduotoju, vyriausiuoju gydytoju, Nemenčinės filialo vyriausiuoju gydytoju. Dar 1997 m., reorganizuojant sanatorijos „Pušyno kelias“ Nemenčinės filialą į UAB „Senevita“, specializuotus socialinės globos ir slaugos namus, buvo paskirtas jų direktoriumi. Šiemet įvykdyta šios organizacijos pertvarka, o UAB „Senevita“ reorganizuota į VšĮ „Senevita“. Po šios pertvarkos politikas išliko direktoriumi, ir tai liudija, jog politikas puikiai išmano savo darbo sritį. Tokios žinios praverstų Seime. Todėl nereikėtų stebėtis, kad kandidato žinomumas tarp pacientų greitai virto ir rimtu politiniu kapitalu, leidusiu laimėti Vilniaus miesto rajono savivaldybės rinkimus 2000 m. , 2003 m., 2015 m. Šios pergalės liudija, kad Jurgilas nėra politikos naujokas ir geba organizuoti rinkimines kampanijas. Be to, dalį rinkėjų gali privilioti ir jo visuomeninė veikla. Nuo 2010 m. liberalas yra asociacijos „Rūpestinga globa“ viceprezidentas, o prieš ketverius metus tapo jos prezidentu. Nuo 1999 m. jis buvo renkamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos valdybos nariu ir Vilniaus miesto komiteto pirmininku. Teigiamą įspūdį kelia ir 2009 m. gautas apdovanojimas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ženklas Gerumo žvaigždė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įkūrėjo Dr. Roko Šliūpo medalis. Vis dėlto teigti, kad šis kandidatas neturi trūkumų, būtų klaidinga. Didžiausias liberalo trūkumas yra tai, kad LRLS yra susikompromitavusi po Eligijaus Masiulio skandalo ir partijos populiarumas ženkliai krito, tad sutelkti ir mobilizuoti lietuvius yra sunkiai įgyvendinama užduotis, o galimybės pritraukti lenkų kilmės rinkėjus daugiau nei miglotos. Juolab, kad politikas negeba bendrauti lenkų kalba.
Darbo partija renkasi jauniausią kandidatą Albert Gaidamovič
Darbo partija į rinkiminę apygardą pasiuntė jauniausią vienmandatės kandidatą Albert Gaidamovič. Politikui dar tik šią vasarą sukako 25 metai, tad labiausiai kandidatas trauktų tuos žmones, kurie besąlygiškai nori matyti jaunus žmones. Šioje vietoje svarbiausias žodis yra „besąlygiškai“, nes politinę patirtį kandidatui dar tikrai reikia kaupti, bet būtent rinkiminės kampanijos yra geriausia erdvė augti politikui. Be to, dalį rinkėjų balsų jis gali susirinkti iš žmonių, kurių buvo supamas nuo pat mažumės. Darbietis mokėsi Vilniaus rajono Tarakonių pagrindinėje mokykloje, kurią baigė 2008 m., o 2010 m. baigė ir Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnaziją. Politikas tęsė mokslus ir 2014 m. baigė VGTU universitetą, kuriame įgijo informacinių sistemų inžinieriaus specialybę. 2015 m. kovo 1 d. Albert tapo parlamentarės Vilijos Filipovičienės padėjėju. Tais pačiais metais dalyvavo savivaldos rinkimuose, kuriuose pasirodė neblogai, bet į tarybą nepateko, nes liko trečias, o partija gavo tik 2 mandatus. Vis dėlto politiko galimybės laimėti rinkimus vertintinos kaip labai miglotos, nes jam koją kiš ne tik gana žemi partijos reitingai, rinkiminių kampanijų vadybos patirties stoka, bet ir tai, jog politikas nebus nei pirmuoju lenkų pasirinkimu, kurių dauguma rems LLRA, nei pirmuoju lietuvių atstovu. Šiuo atveju įtaką darys tiek lietuvių noras remti tautietį, tiek ir jų įprotis rinktis tarp konservatorių ir liberalų, o ne Darbo partijos kandidatų. Svarbiausiu politiko rinkiminės kampanijos tikslu turėtų būti mokytojų ir kitų nuo mažens jį pažinojusių rinkėjų mobilizavimas.
LSDP renkasi sveikatos politikos ekspertą Zdislavą Skvarciany
Nors 1961 m. gimęs politikas LSDP sąraše atsidūrė tik 110 vietoje, tačiau derėtų pripažinti, kad Zdislavas Skvarciany yra patyręs sveikatos politikos ekspertas. Politikas nuo 1978 iki 1984 m. studijavo Kauno medicinos institute ir įgijo gydytojo kvalifikaciją. Po dvejų metų pradėjo dirbti Raudonojo Kryžiaus ligoninės 
Mikrochirurgijos centre plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju. Nuo 2005 m. eina VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filialo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojo pareigas. Tų pačių metų liepos 1 d. buvo įsteigta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios direktoriumi politikas dirbo iki 2014 m. birželio 30 d. Dar įspūdingesni pasiekimai yra tai, kad 2011 m. kandidatas užėmė Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautinio konsultanto pareigas bei teikė rekomendacijas dėl vykdomų medicininės socialinės ekspertizės sistemos reformų Armėnijos Respublikoje. Po metų teikė rekomendacijas dėl vykdomų reformų Moldovos Respublikoje. Nuo 2013 m. Moldovoje veikia Lietuvoje sukurtas neįgalumo nustatymo modelis, kurio vienas iš autorių Zdislavas Skvarciany. Greta didelės tarptautinės patirties, pastebėtina ir sėkmė šalies vidaus institucijose. Nuo 2014 m. politikas dirba Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento direktoriumi. Vis dėlto tam tikri LSDP veiksmai liudija, kad šis politika neturi daug rėmėjų partijoje. Pirmiausia, sprendimas pasirinkti ministre Rimantę Šalaševičiūtę, kuri vėliau sugebėjo susikompromituoti ir prarasti postą, kai partijoje yra toks specialistas, atrodo keistokai, o dar labiau stebina, kad sąraše Zdislavas užima tik 110 vietą. Silpnumas partijos viduje, menkas žinomumas visuomenėje bei prasti šansai pritraukti lietuvių kilmės rinkėjus liudija apie miglotas galimybes pasižymėti šiuose rinkimuose, tačiau įdomiausias aspektas yra tai, kokią rolę rinkimuose vaidins politiko finansinė padėtis. Dabartinėje pozicijoje jo pajamos per metus siekia 70362,64 €, o tai gali ne tik nervinti rinkėjus, kurie dažnai iš LSDP nori socialinio teisingumo bei mažesnės turtingųjų bei skurstančiųjų atskirties, o tai ypač reikšminga krašte, kuris neišnaudoja savo ekonominio potencialo ir pasižymi nemažomis socialinėmis problemomis, bet ir žlugdyti paties kandidato motyvaciją aktyviai kovoti sudėtingoje vienmandatėje apygardoje, kai potenciali būsima alga yra perpus mažesnė ir siekia 2531, 7 €. Kita vertus, didesnės pajamos gali virsti lėšomis rinkiminei kampanijai ir gerinti kampanijos kokybę.
Tvarka ir teisingumas pasirinko mažai žinomą kandidatą Kęstutį Vilniškį
Dar liūdniau atrodo Tvarkos ir teisingumo padėtis Nemenčinės vienmandatėje apygardoje. Partija siūlo menkai žinomą ir bent jau pagal VRK duomenis politinės patirties nesukaupusį kandidatą Kęstutį Vilniškį, gimusį 1953 m. Kandidatas 1977 m. baigė Vilniaus statybos technikumą ir įgijo pramoninės civilinės statybos specialybę. 1983 m. pabaigė Vilniaus valstybinį universitetą ir įgijo darbo ekonomikos specialybę. Po dvejų metų tapo UAB „Statybininkas“ baro viršininku. Nuo 1993 m. iki dabar kandidatas užima UAB „Visga“ direktoriaus pareigas. Tai sudarytų įspūdį, kad politikas yra geras vadybininkas ir galbūt jis toks ir yra, tačiau bent jau šiuo metu įmonėje tedirba du asmenys. Kandidatui bus itin sudėtinga varžytis su labiau patyrusiais lietuvių kilmės politikais, o įveikti LLRA lyderę išvis sudėtinga užduotis. Kenks tiek partijos nepopuliarumas, tiek ir menkas politiko žinomumas, tad kandidato šansai vertintini kaip itin migloti, bet sukaupti patirtį verta. Nenustebčiau, jeigu politikas šiuo metu aktyviai dirba su daugiamandate apygarda ir viliasi surinkti reitingo balsus, kurie didelės sėkmės atveju jam pagelbėtų ir padėtų patekti į Seimą, jeigu tik Tvarka ir teisingumas pajėgs peržengti rinkiminį 5 proc. barjerą, o šiemet kyla nemažai dvejonių dėl to.
Lietuvos žaliųjų partija irgi iškėlė savo kandidatą Valerianą Kijevičių
Vieną trumpiausių kandidatų sąrašų turinti Lietuvos žaliųjų partija irgi iškėlė savo kandidatą Valerianą Kijevičių, gimusį 1971 m.. Šis politikos partijos sąraše 
užima paskutinę – 38 – ąją vietą, tačiau jau yra nemažai nuveikęs versle, pavyzdžiui, su verslo partneriais sukūrė daugiau nei 350 darbo vietų. Be to, kandidatas nuoširdžiai domisi ekologija, pavyzdžiui, nuo 2010 m. dirba VšĮ EKO LT, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe organizuoja renginius, dirbtuves ekologinio švietimo srityje. Prieš penkerius metus dirbo prie Modernių namų kūrimo klasterio, aktyviai dalyvavo kuriant Kalnuotės ekologišką gyvenvietę bendruomenės, kurios tarybai šiuo metu priklauso. Iš pirmo žvilgsnio tai vizionieriškas ir gerą įspūdį sudarantis politikas, kuris tiesiog dalyvauja partijos, turinčios itin menkus šansus sėkmingai pasirodyti rinkimuose, gyvenime, tačiau didelį įtarimą kelia politiko turto ir pajamų deklaracija, kurioje rodoma, kad kandidatas neturi nei gaunamų pajamų, nei turto, bet yra ženkliai įsiskolinęs ir paskolos suma sieka 208512 €.
Lietuvos centro partija iškėlė miškininko Tadeuš Polito kandidatūrą
Vilniaus krašte per šiuos rinkimus madinga kelti miškininkų kandidatūras. Ši mada neaplenkė ir Nemenčinės vienmandatės apygardos, kurioje iškelta Tadeuš Polito, gimusio 1965 m. Vilniuje, kandidatūra. Tadeuš dalyvavo Rusijos miškų muziejaus kūrimo darbuose, studijavo muziejininkystę, o 1984 m., baigęs kolegiją, gavo darbą Sankt Peterburgo Šiaurės Vakarų miškų tvarkymo įmonėje. Po metų, grįžęs į Lietuvą, kandidatas projektavo, kūrė ir gamino raižytas iš medžio skulptūras, iškabas, stendus, o nuo 1987 iki 1993 m. dirbo Pabradės 1-ojoje vidurinėje mokykloje dailės mokytoju, vadovavo dekoratyvinės ir taikomosios dailės meno klubams ir studijoms. Viena iš ryškesnių pergalių yra senojo Pabradės vežėjų kiemo įtraukimas į Architektūros paminklų registrą. Politikas sudaro pozityvų kultūros mylėtojo atstovo įvaizdį, o lenkiška kilmė priimtina daugeliui rinkėjų, bet vargu ar jam pavyktų privilioti didelę dalį tradicinių LLRA rinkėjų, tad kandidato perspektyvos miglotos.
Reziumė
Panašu, kad Nemenčinės vienmandatėje apygardoje dalyvaujančių kandidatų laukia didelė kova. Visgi visą esmę būtų galima suvesti į tris klausimus. Ar bus antrasis turas? Kas taps lyderiu sutelkiančiu lietuvius ir norinčius permainų rinkėjus? Kaip seksis naujajai LLRA lyderei mobilizuoti savo rinkėjus, kai šiandien ši politikė yra viešojo diskurso paribėse? Atsakymai į šiuos klausimus yra itin įdomūs, o dar svarbiau, jie parodys, kas yra LLRA be aktyviai šmėžuojančio Valdemar Tomaševskį veido.
