Karo Ukrainoje penkiasdešimt šešta diena (balandžio 20, trečiadienis)

Donbase toliau vyksta intensyvus apsikeitimas artilerijos ugnimi, Rusijos pajėgos atsargiai puola, mėgindami artilerijos ir aviacijos smūgiais nuslopinti gynybą. Ukrainiečių pozicijos čia gerai įrengtos, todėl pirmyn pasistūmėta nežymiai ir vos keliose vietose. Yra tikimybė, kad dar po kelių dienų mūšių rusams pavyks kurioje nors vietoje prasilaužti, tačiau ji neatrodo didelė. Daug priklausys ir nuo to, ar jie turi pajėgų antrame ešelone, kurias galėtų įvesti į puolimą kai kiek apsilps ukrainiečių gynyba. Tačiau priminsiu, kad ir ukrainiečiai čia nuolat traukia pastiprinimus iš šalies gilumos. Rusai mėgina sutrikdyti pastiprinimų judėjimą į Donbasą, bet neturi tam pajėgų. Juk vienu metu reikia ir atakuoti priešakines gynybos pozicijas, ir Vakarų Ukrainą, ir iš jos į frontą keliaujančius dalinius. Raketų atakomis pažeistus geležinkelio ruožus ukrainiečiai labai greitai ir gana lengvai atstato.

Čia gynėjų padėtis dėl didėjančio maisto, vandens ir šaudmenų trūkumo nuolat blogėja, artilerijos apšaudymas ir bombardavimas praktiškai nenutrūksta, bet jie laikosi. Laikosi, bet sako, kad liko paskutinės dienos ar valandos. Juos gali išgelbėti tik stebuklas. Rusai skelbia vieną ultimatumą po kito, mėgindami įkalbėti pasiduoti. Puikiai supranta, kad lemiamas šturmas jiems labai brangiai kainuos. Yra viltis, kad tarpininkaujant užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms pavyks priversti rusus gynėjus išleisti. Deja, bet neapykanta Mariupolyje kovojantiems kariams tokia didelė, kad ta viltis labai labai maža.

Chersone po truputį prasideda ginkluotas pasipriešinimas. Rusijos pajėgos praneša apie kelis gatvėje nukautus su jais kolaboravusius asmenis, taip pat parodė kelias ukrainiečių paruoštas ginklų slaptavietes. Jas padėjo surasti vietiniai kolaborantai. Deja, bet Chersone prorusiškų elementų visada buvo daug, ir jie per daug nesislėpė.

Karo pradžioje žadėta „denacifikuoti“ visą Ukrainą. Šiandien pirmą kartą jiems netyčia išsprūdo – „denacifikuoti ir demilitarizuoti“ jau ketinama TIK Donbasą. Taip prasitarė Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas. Jis papasakojo, kad nuo rugsėjo 1 d. Rusijos mokyklose bus aiškinama apie „specialiosios operacijos“ tikslus ir uždavinius, nes vaikai gauna per daug dezinformacijos, feikų apie Rusiją. Tokios pamokos pravestos jau dabar, bet nuo rugsėjo 1 d. tai vyks kas pirmadienį – mėgins dar aktyviau plauti smegenis jaunimui. Tiesa, kol kas panašu, kad jaunimą paveikti Kremliui sekasi vis sunkiau ir sunkiau.

Bus perduoti šalmai ir šarvinės liemenės, taigi, tik apsauginė ekipuotė. Tačiau ir ji yra reikalinga ukrainiečių kariams mūšio lauke. Rusų reakcija lengvai nuspėjama, sako, ir mes ką nors perduosime draugams iš Palestinos! Neperduos – nenori pyktis su Izraeliu.

Be to, Izraelis pasiūlė savo teritorijoje surengti V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą. Gal Kremlius ir norėtų supykti, bet Izraelis taip sąžiningai padeda švęsti pergalę gegužės 9 d., kad pykti nelabai išeina. Todėl susitikimas šioje valstybėje gali imti ir įvykti. Kol kas Rusija kelia sąlygą, kad prezidentai susitiktų tik stebėti, kaip Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pasirašo iš anksto priimtą taikos susitarimą. Tačiau jeigu Izraelio premjeras atsisakytų vykti į Maskvą gegužės 9 d., tai čia jau būtų antausis… Bet nesvajokime, taip nenutiks. Premjeras nevykti į Maskvą negali – dėl Holokausto ir dėl jau įsitvirtinusios tradicijos.

Rusija pranešė jau balandžio 15 d. perdavusi Ukrainai raštiškai išdėstytas savo pozicijas derybose ir skundžiasi, kad ukrainiečiai neskuba vykdyti jų reikalavimų. Primena, kad buvo žadėję nemėginti jėga atsiimti okupuotos Rytų Ukrainos ir Krymo, o dabar neskuba su tokia sąlyga sutikti. Šiaip jeigu nebūtų tokia tragedija, tai situaciją būtų galima pavadinti komiška – Rusija pradeda antrą operacijos etapą, stengiasi užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, ir tuo pačiu derybas mėgina vesti taip, tarsi jos vyktų ne karo metu. Suprantama, kad kasdien vis tvirtėjantys ukrainiečiai į Rusijos mėginimą primeti nepalankias derybų sąlygas jiems rodo špygą.

Ukrainiečiai kovoja, ir tikisi atsiimti bent jau po karo pradžios okupuotas teritorijas.