Vieniems Vilnius tai – raudoni senamiesčio stogai, bažnyčių smailės, siauros viduramžius menančios gatvelės, paslaptingi kiemeliai bei atgimę dvarai. Kitiems – šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai, modernūs, progresą simbolizuojantys pastatai. Visgi tiek kairysis (senamiestis ir Naujamiestis), tiek dešinysis Neries krantai yra „tikrasis“ Vilnius. Tai – pagrindinė naujojo teminio maršruto „Vilniaus vertikalės. Urbanistinės kalvos ir tarpekliai“ žinutė.
„Vilnius yra tiek jį supanti gamta, tiek kultūra, tiek žmogaus sukurtas architektūrinis kūnas. Dešinysis Neries krantas jau prikaupė pakankamą istorijos bagažą, kad jam būtų galima dedikuoti maršrutą. Jis turi unikalų vietos identitetą ir pasakoja naujojo Vilniaus centro istoriją. Šis maršrutas – tarsi architektūrinė kelionė ne po gamtinį, o po urbanistinį sostinės landšaftą,“ – atkreipia dėmesį Vilniaus savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mackevičienė.
3,5 km ilgio maršrutą, kurį galima pėsčiomis įveikti per pusantros valandos, sudaro 17 stotelių. Dauguma jų – XXI amžiuje statyti stiklo ir metalo milžinai, dangoraižiai. Kad tai yra labai nestandartiškas pasirinkimas bet kuriai ekskursijai pripažįsta ir maršruto sudarytojas gidas Vladas Ulinskas.
„Urbanistine kalva bei ten esančiais biurais domiuosi beveik dešimtmetį – dar 2016 m. teko vesti ekskursijas Swedbank centrinėje būstinėje renginio „Open House Vilnius“ metu. Tuomet tai buvo Lietuvos biurų „flagmanas“. Per tą laiką esu kūręs ekskursijas atskiriems dešiniojo Neries kranto pastatams, mačiau kaip kito ši Vilniaus vieta ir visuomenės požiūris į ją. Dar svarbesnė priežastis buvo jausmas, jog vilniečiams reikia pasakoti apie urbanistinę kalvą, nes ši tema yra praktiškai neliesta, nors iš esmės yra naujasis Vilniaus centras. Žmonės šiuolaikinę architektūrą priima skeptiškai, dažnai jos nemėgsta. Taip yra todėl, kad ji yra kontekstuali, reikalaujanti laiko ir žinių norint ją prisijaukinti“, – atvirauja maršruto sudarytojas.
Tarp netikėtų istorijų yra faktas, jog architektą Algimantą Nasvytį, kuriam buvo patikėta sukurti dešiniojo Neries kranto viziją, įkvėpė į kalvą tarsi besigrupuojančios Vilniaus senamiesčio bažnyčios! Kitų įdomių detalių ir paslėptų dizaino elementų gidas miesto tyrinėtojus kviečia ieškoti tarsi lobio medžioklėje.
Pasak jo, kiekvienas iš dangoraižių turi architektūrinę idėją, daug žavių užslėptų smulkmenų tiek lauke, tiek viduje.
„Pavyzdžiui, Šnipiškių biurų pastatai labai dažnai turi viešąsias erdves – aikštes, terasas ar vestibiulius. Dažnai žmonės apie juos net nėra girdėję, o tai galėtų būti sąmoningo, komfortiškai besijaučiančio vilniečio gyvenimo dalis. Iš miesto pažinimo pusės urbanistinėje kalvoje pastatyti biurai yra patys šiuolaikiškiausi ir moderniausi visoje Lietuvoje. Jie pasakoja apie neretai pritrenkiančius moderniausius technologinius sprendimus. Urbanistinė kalva yra pažangiausia Lietuvos vieta, kuri parodo, kokios yra pačios šiuolaikiškiausios to meto miesto tendencijos. Kažkada tai buvo visuomeninis centras su pėsčiųjų pasažu, vėliau – aukščio ir šiuolaikiškų biurų pastatų lenktynės. Tikėtina, kad greitai pamatysime kitą evoliucijos etapą – gyvenamuosius dangoraižius“, – intriguoja ir miesto evoliucijos dalimi kviečia tapti V. Ulinskas.
Kviečiame registruotis į maršruto pristatymus su gidu:
Birželio 15 d., 11 val., – https://bit.ly/3VEWQEM;
Birželio 15 d., 14 val., – https://bit.ly/3Xq4kx3.
Nemokamą maršrutą „Vilniaus vertikalės. Urbanistinės kalvos ir tarpekliai“ savarankiškam pasivaikščiojimui galite rasti ČIA.
„Neakivaizdinis Vilnius“ – Vilniaus miesto savivaldybės alternatyvaus Vilniaus pažinimo projektas, skatinantis tyrinėti miestą pėsčiomis, dviračiais ir viešuoju transportu nemokamais teminiais maršrutais bei rajonų studijomis svetainėje www.neakivaizdinisvilnius.lt, mobilioje programėlėje „Neakivaizdinis Vilnius“ (Google Play arba Apple Store), žurnale „Neakivaizdinis Vilnius“, socialiniuose tinkluose Facebook ir Instagram.
