Daugiakultūrio įtraukiojo ugdymo centras „Padėk pritapti“ padeda įvairiataučiams vaikams ir jaunuoliams įsitvirtinti Lietuvos švietimo sistemoje, jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais ir bendrakūrėjais. Ilgus metus su įvairaus amžiaus vaikais dirbantis centras pastebi, kad gana dažnai mokymosi procesą apkartina kalbos, bendravimo ir elgesio sunkumai.
Bendradarbiaudamas su logopede Ingrida Batalovienė, centras jau antrus metus įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės finansuotą visuomenės sveikatos programą, skirtą romų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, kalbinių kompetencijų ugdymui.
Pagalbos vaikams dažnai ieškoma per vėlai
Su ikimokyklinio amžiaus vaikais dirbanti logopedė Ingrida sako, kad pagalbos jiems prireikia gerokai anksčiau, nei tėvai ryžtasi kreiptis į specialistus, o laiku atkreiptas dėmesys gali turėti lemiamą reikšmę vaiko raidai. „Dažnai tėvai ateina tada, kai vaikas jau ruošiasi į mokyklą, nors realiai pagalba buvo reikalinga gerokai anksčiau“, – sako Ingrida. Logopedė pastebi, kad vaikai jau būna įpratę savo poreikius reikšti be žodžių – per garsus, rėkimą, traukimą už rankos. Be to, nemaža dalis vaikų daug laiko praleidžia prie ekranų, todėl jų dėmesį sudominti veikla tampa dar sunkiau.
Svarbiausia – pasitikėjimas
Dirbdama su romų tautybės šeimomis, Ingrida pabrėžia pasitikėjimo svarbą. „Visada pirmiausia išklausau tėvų – kokių lūkesčių jie turi, su kokiais sunkumais susiduria, kas vaikui sekasi ir kas kelia nerimą“, – sako logopedė. Pirmo susitikimo metu kartu su tėvais aptariamas pagalbos kabinete ir namuose procesas. Svarbu, kad tėvai jaustųsi proceso dalimi, motyvacija ir pasitikėjimas auga tada, kai šeima bendradarbiauja ir palaiko vaiką kasdienėse situacijose. Po kiekvieno užsiėmimo su tėvais pasidalinama įžvalgomis bei rekomendacijomis.
Užsiėmimai prasideda nuo žaidimo
„Pirmiausia, vaiką matau kaip asmenybę – su savo ritmu, pomėgiais ir būdais tyrinėti pasaulį“, – sako Ingrida. Jos kabinete vaikai gali dirbti ne tik prie stalo, bet ir ant kilimo, pagalvėlių ar balansinės lentos. Užsiėmimai dažnai pradedami ne nuo struktūruotų užduočių, o nuo žaidimo – stebint, ką vaikas jau moka, kokius veiksmus pamėgdžioja. Itin daug dėmesio skiriama bendrosios motorikos, imitacijos, akių kontakto ir dėmesio palaikymo ugdymui, nes be jų kalbos mokymasis tampa labai sudėtingas. Svarbiausia – be spaudimo, mažais žingsniais, kuriant pasitikėjimą ir saugumo jausmą.
Lėti, bet matomi pokyčiai
Sistemingas darbas dažniausiai matomus rezultatus – gerėja vaiko elgesio reguliacija, kalbiniai įgūdžiai, gebėjimas išreikšti poreikius. „Kai vaikas supranta dienos ritmą ir žino, kas jo laukia, tampa ramesnis ir stabilesnis“, – pastebi specialistė. Taip pat džiaugiasi besikeičiančiu tėvų požiūriu: visuomenėje daugėja informacijos ir supratimo, todėl tėvai vis dažniau pagalbos ieško anksčiau, aktyviau domisi terapijomis, konsultuojasi su specialistais. Tiesa, nerimą kelia nauja ryškėjanti tendencija – rūpindamiesi vaiko poreikiais tėvai neretai pamiršta save. Todėl labai svarbu prisiminti, kad visų šeimos narių emocinė sveikata yra vienodai svarbi ir ja būtina rūpintis.
Žinutė tėvams: „Jūs nesate vieni“
Siųsdama svarbią žinutę tėvams, Ingrida primena, kad jie nėra vieni, tačiau labai svarbus tėvų įsitraukimas ir bendradarbiavimas. „Vaiko kalbos ir elgesio ugdymas yra bendras kelias. Specialistų darbas duoda rezultatą tik tuomet, kai tęstinumas palaikomas namuose – bendraujant, kalbinant, įvedant susitarimus, ribojant ekranus ir skiriant laiko gyvam santykiui. Tai reikalauja kantrybės, bet būtent šis ryšys yra pagrindas vaiko augimui“, – viltingai pastebi logopedė.
„Padėk pritapti“ informacija
