Gyvūnams augintiniams karštasis metų sezonas gali tapti išties dideliu išbandymu dėl pavojaus perkaisti. Perkaitimo tikimybę gali padidinti ne tik aukšta aplinkos temperatūra, bet ir didelė drėgmė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena, kaip to galima išvengti ir ką padaryti, kad vasaros laikotarpis jūsų keturkojams taptų kur kas lengvesnis ir saugesnis.
„Karštomis dienomis reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Jiems būtina duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių. Galima pripilti vandens ir padaryti vadinamąją „maudyklę“, kurioje gyvūnai augintiniai galėtų voliotis ar apsišlakstyti, galima apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą. Džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Atminkite, kad labiau perkaisti linkę vyresni, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai, taip pat tamsaus kailio gyvūnai augintiniai. Todėl tokie keturkojai turi būti labiau saugomi, nes jiems daug sunkiau apsisaugoti nuo šilumos smūgio“, – naminių gyvūnų mylėtojų dėmesį atkreipia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Šėrimas ir girdymas
Atėjus karštiems orams, patartina sumažinti pašaro kiekį, gyvūnus geriau šerti lengvai virškinamu maistu. Kai kurių apetitas karštuoju metu sumažėja savaime, pvz., šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, nerimauti dėl to nereikėtų, nebent tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis.
Karštu oru gyvūnai turi turėti galimybę gauti daugiau vandens. Svarbu sekti, ar augintiniai – tiek šunys, tiek katės jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau.
Kelionės su augintiniu
Vasarą vežantis šunis arba kates į keliones automobiliu, taip pat apsistojus gamtoje, jie privalo turėti dubenėlį su vandeniu ir guoliuką saulės neapšviestoje vietoje. Jiems ilgiau pabuvus saulėje, gali pasireikšti nervų sistemos sutrikimai, bendras silpnumas ar kolapsas, todėl tokiais atvejais reikia neatidėlioti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vasarą gyvūnus geriausia palikti namuose arba pažįstamoje aplinkoje su jais galinčiais pasirūpinti žmonėmis – giminaičiais, draugais arba atsakingais kaimynais.
Karštis transporto priemonėse – ypač pavojingas
Nevalia augintinį net ir trumpam laikui palikti automobilyje, nes saulėkaitoje temperatūra jame gali pasiekti ir 50 laipsnių. Net ir praverti automobilio langai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su juo.
Taip pat neleiskite šuniui važiuoti automobilyje iškišus galvą pro langą, nes jis gali susirgti ausų, akių ar nosies uždegimu. Tai labai nesaugu.
Pasivaikščiojimai lauke
Karštomis dienomis asfaltas būna labai įkaitęs, todėl gali stipriai nudeginti augintinio pėdutes. Per didžiuosius karščius apskritai nerekomenduojama vedžioti šunų, geriau juos išvesti pasivaikščioti rytais ir vakarais, kai saulė nėra tokia kaitri. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio. Saugokite ir rūpinkitės savo keturkojais!
