Dar dvi savaitės – tiek laiko turite pamatyti stebuklą, telpantį į ranką. Jašiūnų dvaro svirne vyksta paroda „Kaimo kasdienybė miniatiūroje“ – nepaprastas kūrinys, kur kiekviena detalė dvelkia šiluma, prisiminimais ir tyru žmogaus nuoširdumu.
Šiose mažytėse scenose – visas gyvenimas. Figūrėlės, pagamintos iš kukurūzų lapų, šakelių, žievės, samanų, siūlų, medžio ir vielos, pasakoja apie tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, bet iš tiesų yra mūsų tapatybės šerdis. Jos aria žemę, sėja ir kulia, kepa duoną, kviečia šokti ar skina gėles iš sodo. Kiekvienas personažas – ne šiaip darbelis iš gamtos gėrybių, o gyvas liudijimas to, kaip kruopštumas ir meilė gali paversti paprastumą menu.
Į šių miniatiūrų kūrimą įdėta tiek darbo, kad žiūrint norisi nusiimti kepurę iš pagarbos. Tai rankų meistrystė, gimusi iš širdies, ne iš diplomo. Tie, kurie kūrė šiuos mažus stebuklus, galbūt neturi oficialaus menininko titulo, bet jų vaizduotė ir jautrumas – verti aukso rėmų. Kiekviena scena – tarsi sustabdytas laiko kadras, kviečiantis susimąstyti: kiek daug grožio slypi paprastuose, kasdieniškuose dalykuose.
Parodą paruošė Šalčininkų kultūros centro darbuotojai ir savanoriai, o viską darniai sujungė projekto koordinatorė Božena Levkovska. Jų pastangų vaisius – tai ne tik meninis pasakojimas apie kaimo buitį, bet ir jautrus priminimas, kad bendruomenę kuria žmonės, o grožis – iš rankų, širdies ir laiko.
Ši paroda – kaip mažas tiltas į praeitį, kur duonos kepimas buvo šventė, o bendras darbas – džiaugsmo šaltinis. „Kaimo kasdienybė miniatiūroje“ – tai kvietimas sustoti, įkvėpti gamtos kvapo ir prisiminti, kad tikroji kūryba gimsta iš paprastumo.
Parodą galima aplankyti iki spalio 31 d. Jašiūnų dvaro sodybos svirne. Nepražiopsokite – tokie stebuklai nepasitaiko kasdien.
