Važiuojant Jeruzalės gatve, netoli Santariškių žiedinės sankryžos, atsiveria vaizdas į Jeruzalės tvenkinį. Tai populiari gyventojų pasivaikščiojimų vieta. Nors kai kurie norėtų čia matyti daugiau atviro vandens ir mažiau augmenijos, šis tvenkinys yra svarbi buveinė įvairiems paukščiams ir kitiems laukiniams gyvūnams – būtent tokias natūralias, apžėlusias vietas jie pasirenka gyventi.
Natūralūs procesai ir ekologinė vertė
Jeruzalės tvenkinys yra mažai pratakus, todėl jame natūraliai kaupiasi dumblas, gausiai želia nendrės ir kiti pakrančių augalai. Telkinys pamažu seklėja, o paviršinės nuotekos spartina šiuos procesus. Tačiau biologai ir ekologai pabrėžia – tai natūralūs gamtos ciklai.
„Net ir išvalius dumblą, nuolat šienaujant pakrantes ir išvežus žaliąją masę, poveikis būtų laikinas – po kurio laiko viskas atsinaujintų. O tokie darbai kainuotų milijonus“, – sako Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, ichtiologas Vytautas Rakauskas, kuris prieš kelerius metus atliko Jeruzalės tvenkinio ichtiologinius ir makrofitų tyrimus.
Anot jo, biologo akimis uždumblėjęs, natūraliai apaugęs tvenkinys nėra mažiau vertingas nei skaidrus, smėlio paplūdimiu apsuptas ežeras. „Kiekviena ekosistema turi savo specifinę gyvūnų ir augalų įvairovę, o vertingiausios – tos, kurios leidžiamos vystytis natūraliai“, – teigia mokslininkas.
Vertinga paukščių ir gyvūnų buveinė
Anot biologų, Jeruzalės tvenkinys būtų tinkama buveinė mažajam kragui – paukščiui, kuris veisiasi sekliose, vandens augalų gausiai apaugusiose vietose. Skirtingai nei ausuotasis kragas, gyvenantis didesniuose ir atviresniuose ežeruose (pavyzdžiui, Žaliuosiuose ežeruose), mažasis kragas puikiai jaučiasi tokiose užžėlusiose vietose kaip Jeruzalės tvenkinys.
Čia taip pat galima aptikti brastį tilviką, upinį žiogelį, ilgauodegę zylę, nendrinę startą ir kitus paukščius, kuriems šlapynės – natūralus prieglobstis. Vietos gyventojai pastebi, kad kasmet čia peri gulbės, o netoliese įsikūrę bebrai.
Parkas – poilsio vieta žmogui ir gamtai
Šiuo metu Jeruzalės parkas tvarkomas – įrengiami įvairių tipų takai, jautresnėse vietose, siekiant apsaugoti medžių šaknis, bei pelkėtuose vietose takai įrengiami ant metalinių polių. Taip pat bus įrengtos terasos priėjimui ir rekreacijai prie vandens. Iš viso parke suplanuota nutiesti apie 3,5 km pėsčiųjų trasų. Numatyta infrastruktūra ir žmonėms su negalia – nuovažos, laiptai, žaidimo ir sporto aikštelės įvairaus amžiaus lankytojams.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus, naujai įrengta infrastruktūra padės žmonėms ne tik patogiau lankytis parke, bet ir pažinti čia klestinčią biologinę įvairovę.
„Vandens telkiniai mieste yra įvairūs ir atlieka skirtingas funkcijas. Jeruzalės tvenkinys ir jo aplinka palikta gamtiška – tai erdvė ramiam atokvėpiui gamtoje. Įrengus informacinius stendus, gyventojai geriau supras ir įvertins šios vietos ekologinę svarbą“, – sako G. Runovičius.
Pagerinti tvenkinio būklę, jame bus įrengtas fontanėlis. Judantis vanduo prisotins tvenkinį deguonimi ir sulėtins dumblėjimo procesus. Taip pat tvarkomos ir upelio pralaidos po Jeruzalės gatve ir Geležinio Vilko gatvėmis. Parko tvarkymo darbai planuojami užbaigti iki 2026 m. gegužės.
Maudynėms – kitos vietos
Pasak savivaldybės atstovo G. Runovičiaus, Jeruzalės tvenkinys nėra pritaikytas maudynėms, ir to daryti nerekomenduojama dėl saugumo. Be to, vandens kokybė turi atitikti Higienos normas. Remiantis 2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės vykdomo monitoringo duomenimis, Jeruzalės tvenkinyje nustatyti 1,3 karto nitratų koncentracijos viršijimai. „Mieste turime maudymuisi pritaikytas vietas – Žaliųjų ežerų, Valakampių I-asis ir II paplūdimiai atitinka kokybės standartus ir yra gavę Mėlynosios vėliavos sertifikatą“, – primena G. Runovičius.
Iš viso Vilniuje yra 14 savivaldybės prižiūrimų paplūdimių, kurių švara ir infrastruktūra rūpinasi įmonė „Grinda“.
Tvenkinio tyrimai – sprendimai paremti duomenimis
Prieš rengiant Jeruzalės parko tvarkymo projektą buvo atlikti Jeruzalės tvenkinio vandens ir dugno nuosėdų tyrimai. Kai kuriuose bandiniuose buvo nustatyti ribiniai alavo (Sn) bei naftos produktų koncentracijų viršijimai. Šie rodikliai rodo, kad tvenkinys, kaip ir daugelis miesto vandens telkinių, patiria žmogaus veiklos poveikį.
Atsižvelgiant į vandens monitoringo duomenis, bus parenkamos tinkamos priemonės Jeruzalės tvenkinio būklės gerinimui – tačiau be drastiško įsikišimo, nesuardant susiformavusios ekosistemos ar natūralių gamtinių procesų.
