Vilniaus Žaliojo miesto veiksmų planas (angl. Green City Action Plan – GCAP) jau patvirtintas miesto Tarybos, o dabar prasideda svarbiausias etapas – jo įgyvendinimas. Šis planas ne tik nubrėžia kryptį tvaresnio miesto link, bet ir atveria galimybes pritraukti reikšmingą finansavimą bei suteikia Vilniui konkurencinį pranašumą tarptautiniu mastu.
Pradedama ne nuo nulio
„Pokyčiai jau vyksta – atnaujiname viešąjį transportą, pereiname prie atsinaujinančios energetikos, plečiame dviračių takus, modernizuojame pastatus. Dabar metas pereiti nuo atskirų iniciatyvų prie sisteminio įgyvendinimo. Iki 2027 metų esame numatę beveik trečdalį reikiamų investicijų. GCAP – tai įsipareigojimas miestui, kurio gyventojai tikisi realių, apčiuopiamų pokyčių“, – susitikime „GCAP estafetės perdavimas – įgyvendinimo pradžia“ kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Planuojama, kad įgyvendinti visus plano veiksmus prireiks 2,7 mlrd. Eur. „Planas atveria duris ne tik tvarumui – miestas tampa patrauklesnis investuotojams, tarptautiniams fondams. Tai įgalina mus paspartinti pokyčius ir mažinti naštą miesto biudžetui. 2,7 mlrd. eurų – ambicinga suma, tačiau būtina, jei norime ne tik prisitaikyti prie klimato kaitos, bet ir būti energetiškai nepriklausomi, atitikti ES reikalavimus ir kurti geresnę aplinką vilniečiams. Šis planas leidžia mums tiksliai žinoti, kur investuoti, kad kiekvienas euras kurtų vertę miestui“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Investicija į gyvenimo kokybę
Ekspertai skaičiuoja, kad įgyvendinus Žaliojo miesto planą, iš viso būtų galima sutaupyti apie 100 mln. eurų ir sukurti 1,5–3 tūkst. naujų darbo vietų. Plane numatytos priemonės mažina energijos, vandens ir atliekų tvarkymo sąnaudas, o moderni infrastruktūra padeda efektyviau naudoti miesto biudžetą. Investicijos į atsparumą klimato kaitai padeda išvengti būsimų žalų ir išlaidų.
„Nauda matuojama ne tik investicijomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovas Anton Nikitin.
Ką numato Žaliojo miesto veiksmų planas?
Žaliojo miesto veiksmų planas – tai strateginis dokumentas, kuriuo nuosekliai siekiama, kad Vilnius taptų tvariu, klimatui neutraliu, socialiai įtraukiu ir atspariu miestu.
Planas papildo kitą Tarybos patvirtintą dokumentą – Vilniaus miesto klimato susitarimą ir apima 28 veiksmus transporto, energetikos, žemės naudojimo, vandentvarkos, atliekų tvarkymo bei socialinėse srityse. Jame pateikiamos rekomendacijos ir dėl išmaniojo miesto potencialo, paruoštos atsižvelgus į Vilniaus skaitmeninės brandos vertinimą.
Šiuo metu vienam vilniečiui tenka apie 4,5 tonos CO₂ emisijų per metus. Miesto klimato susitarime įtvirtintas tikslas – iki 2030 metų šį kiekį sumažinti net 5 kartus, iki 0,9 tonos vienam gyventojui.
Kaip tai pasiekti? Būtent į šį klausimą atsako plane numatyti konkretūs veiksmai, kurių dauguma yra ne nauji, bet jau įgyvendinami ir tęstiniai.
Kas planuojama transporto srityje?
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas yra vienas pagrindinių Žaliojo miesto plano tikslų. Remiantis VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ 2022 m. duomenimis, didžiausią išmetamų ŠESD kiekio dalį – net 40 proc. – mieste generuoja transportas.
Transporto srityje jau vyksta reikšmingi pokyčiai. Savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ yra užsibrėžusi, kad iki 2030-ųjų visas viešasis Vilniaus miesto transportas būtų netaršus. Iki to laiko planuojama įsigyti daugiau nei pusę tūkstančio alternatyviais degalais varomų viešojo transporto priemonių: 367 elektrinius autobusus ir 164 naujų troleibusų. Dar 16 autobusų turėtų būti varomi vandeniliu, o viso viešojo transporto parko eksploatuojamų transporto priemonių vidutinis amžius bus maždaug 6 metai.
Pokyčiai numatomi ir infrastruktūroje: planuojama įrengti 48 km viešojo transporto juostų, rekonstruoti 71 sankryžą, diegti pažangią šviesoforų valdymo sistemą, kad viešasis transportas judėtų greičiau ir sklandžiau. Bus išplėsta dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra – nutiesta arba atnaujinta 320 km dviračių takų, įrengta 60 saugyklų ir 9 000 stovų.
Plečiama ir elektromobilių infrastruktūra: numatyta įrengti 5 500 vidutinės ir 1 600 didelės galios įkrovimo punktų.
Būstų šildymas – tik iš atsinaujinančių šaltinių
Energetika – dar viena sritis, kurioje žaliojo miesto vizija jau po truputį tampa realybe.
Vilnius iki 2030 metų planuoja visiškai atsisakyti iškastinio kuro centralizuotam šildymui. Namai bus šildomi iš atsinaujinančios energetikos.
Savivaldybė ir jos įmonės bei įstaigos įsigyja nuosavas saulės elektrines ir apsirūpina žaliąją energija.
Iki 2030 metų numatma rekonstruoti ir 70 km šilumos tinklų, o miesto gatvių apšvietimas turėtų tapti išmanus ir energetiškai efektyvus.
Ne ką mažiau dėmesio bus skiriama pastatų modernizacijai. Iki 2030 m. planuojama modernizuoti visus Vilniaus savivaldybei priklausančius pastatus, renovuoti 2,4 tūkst. daugiabučių namų, skatinti skydinę (modulinę) pastatų renovaciją.
