Karščiausia situacija šiuo metu yra Severodonecko kryptyje, kurioje galima tiksliai pasakyti, kad rusai turi sumanymą apsupti besiginančias ukrainiečių pajėgas.
Dar prieš kelias savaites rusai turėjo akivaizdų siekį pasupti didžiąją dalį Donbase besiginančių pajėgų. Visiškai įstrigus Iziumo kryptyje, tokio manevro įgyvendinimas tapo beveik nebeįmanomas. Tam yra kelios priežastys.
Pirma, itin efektyvi ukrainiečių gynyba. Rusai negebėdami jos pralaužti nelabai turi alternatyvių sprendimų dėl ribojančios gamtinės vietovės. Labai abejotina, kad rusai dar kartą pabandytų aktyviai įgyvendinti tą patį siekį. Kaip sakoma jiems ties Iziumo kryptimi „neapeina korta“.
Ne ką geresnė su situacija ir su rusų progresų iš pietinės šio manevro pusės. Norint uždaryti ukrainiečius į katilą nepakanka vien Iziumo grupuotės judėjimo pietų link. Tad gaunasi, kad iš abiejų pusių įgyvendintas progresas (tiksliau jo nebuvimas) neleidžia rusams tikėtis ukrainiečių pagrindinės Donbaso gynimo grupuotės apsupimo.
Fiksuojamas padidintas judėjimas iš Iziumo grupuotės. Galimos kelios išvados. Keičiami mūšio lauke kovinę galią praradę padaliniai arba silpninama ši kryptis, permetant pajėgas link Severodonecko.
Labiau linktume link pastarojo varianto, kadangi rusams traukiantis iš Charkovo krypties, prieš ukrainiečius jau atsivėrė visas Iziumo grupuotės vakarinis sparnas. Tiesioginė grėsmė Iziumo grupuotei rusus verčia imtis neatidėliotinų priemonių.
Jeigu prie Charkovo rusams tenka „pulti“ priešinga kryptimi, t. y. link Rusijos, tai ties Severodonecku rusai labai lėtai, su dideliais nuostoliais, tačiau prasigraužė jau beveik iki pat Severodonecko.
Šio karo patirtis rodo, kad rusams nelabai sekasi kariauti gyvenvietėse ir miestuose. Ne išimtis turėtų būti ir Severodoneckas. Tad dabar matome rusų siekį ne įlįsti į Severodonecko miestą per didelius nuostolius lemsiančius mūšius, tačiau norą apsupti į nedidelį žiedą ten esančias pajėgas.
Jeigu rusams pavyks apsupti, tuomet kažkaip, kad ir su didelėmis pastangomis, jį užimtų. Tokiu atveju rusų nuostoliai turėtų būti mažesni nei tiesiog vykdant frontalinį puolimą.
Būtent dėl šios priežasties rusams reikėjo trūks plyš persikelti per Siversky Donets upę. Ką jie bandė padaryti keliose vietose. Laimei, kol kas visi ženklai rodo, jog itin nesėkmingai. Upę daugybę kartų buvo bandoma įveikti tiek pontoniniais tiltais, tiek ją forsuojant.
Užfiksuota visa eilė pontoninių tiltų, kuriuos sunaikino Ukrainos artilerija, milžiniškas kiekis sunaikintos kovos technikos, o dabar, upei šiek tiek nusekus pasirodė, jog forsuodami upę buvo paskandinta visa tankų kuopa, t. y. apie 10 – 15rusų tankų.
Šis įvykis galbūt nebūtų niekuo ypatingas, jeigu ne viena aplinkybė. Forsuojant upę yra išžvalgomas upės dugnas ir reljefas. Rusų skubėjimas ir neprofesionalumas čia lėmė visišką ir beatodairišką tokios svarbios technikos paskandinimą. Vienintelis nors kažkiek racionalus bandymas paaiškinti tokio kiekio tankų paskandinimą, tai bandymas ne forsuoti upę puolant, o bandyti įvykdyti atsitraukimą arba paskandinti tankus, kad jie neatitektų ukrainiečiams.
Tad vien perkėlose rusai prarado arti 100 kovos technikos vienetų, tai kas jau užfiksuota. O gal upės dugne slepiasi dar daugiau lobių?
Ukrainieiečių patarlė teigia, kad “Добрі вісті не лежать на місці” – geros naujienos neguli vienoje vietoje. Lauksime daugiau gerai suplanuotų ukrainiečių gynybos ir puolimo veiksmų.
Apie tai mažai kas kalba, tačiau pastarojo meto rusų veiksmai demonstruoja jų siekiamo tikslo kontūrus. Gali būti, jog rusai galutinai apsisprendė, jog jų tikslas yra užimti 3 sritis: Chersono, Donecko ir Luhansko.
Chersono sritis praktiškai visa, su minimaliomis išimtimis yra rusų kontrolėje. Luhansko srities kontrolę rusai beveik užsitikrino, liko sąlyginai mažas lopinėlis žemės, būtent ties Severodonecku, Popasna, kurio rusai dar neužėmė. Jį jiems bus itin sunku užimti, kadangi ukrainiečiai puikiai ginasi. Čia rusams gali prireikti ne vieno mėnesio srities užėmimui, jeigu ją iš viso pavyks užimti.
Na ir trečia sritis, kuri yra tarp rusų siekio – Donecko sritis. Būtent todėl buvo numatytas didelis ukrainiečių pajėgų apsupimas, kuris turėjo būti įgyvendintas iš Iziumo krypties. Tai sutampa su Donecko srities administracinėmis ribomis.
Šis, trijų sričių užėmimas mūsų vertinimu yra rusų karinei vadovybei suformuluotas konkretus tikslas. Visi kiti laimėjimai prie šio tikslo yra kaip malonus priedas. Štai todėl Charkovo sritis, Besarabija ir t.t. nėra tarp prioritetinių rusų tikslų.
Chersono kryptis kol kas atrodo pakankamai stabili rusams, tačiau iš pavienių pranešimų pradeda susidaryti vaizdas, kad pakankamai greitai ukrainiečiai gali išmušti ramybę rusams iš po kojų. Ukrainiečių puolimas itin reikalingas šioje kryptyje vien tam, kad labai stipriai rusams komplikuotų visos karo operacijos valdymą ir resursų paskirstymą.
Taip, rusai dar turi nemažai pajėgų, turi galimybę atakuoti ukrainiečių pozicijas. Kai kur vis dar sugeba pasiekti taktinio lygmens pergales. Iš kitos pusės, ukrainiečiai pamažu pradeda perimti iniciatyvą iš rusų. Veiksmai Charkovo kryptyje, sėkminga gynyba, efektyvus ugnies panaudojimas tai akivaizdžiai demonstruoja. Visiškai įstrigus Iziumo kryptyje, tokio manevro įgyvendinimas beveik nebeįmanomas.
Šaltinis:
Justas Gavėnas
