Jaunimo politika dažnai skamba pernelyg formaliai, nors iš tiesų tai – apie jaunų žmonių kasdienybę ir galimybes. Būtent dėl jos Vilniuje atsiranda erdvės jaunimui, vyksta renginiai, siūloma pagalba tiems, kurie ieško savęs po mokyklos, universitetinių studijų ar pirmojo darbo paieškų. Kitaip tariant, tai politika, kuri lemia, ar jaunas žmogus jausis gerai gyvendamas mieste.
Kas yra jaunimo politika ir ką ji apima?
Jaunimo politika – tai sprendimai, kuriais siekiama kurti kuo palankesnes sąlygas jauniems žmonėms (14–29 m.) augti, mokytis, dirbti, dalyvauti visuomenėje ir jaustis išgirstiems. Ji apima viską – nuo jaunimo erdvių, savanorystės programų ir užimtumo galimybių iki pagalbos psichikos sveikatai ar socialinės įtraukties.
Svarbu žinoti, kad jaunimo politika yra horizontali, t. y. apimanti įvairias sritis: švietimą, kultūrą, sveikatą, darbą, būstą ir t. t. Ji veikia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybės lygmeniu.
Kas ja rūpinasi?
Nacionaliniu lygmeniu jaunimo politiką formuoja ir prižiūri kelios institucijos. Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija nagrinėja jaunimo politikos klausimus, teikia siūlymus dėl teisės aktų ir vykdo parlamentinę kontrolę. LR Vyriausybė atsakinga už bendrą politikos koordinavimą ir užtikrina tarpžinybinį bendradarbiavimą įvairiose srityse – nuo švietimo iki socialinės apsaugos.
Pagrindinė vykdomoji institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri formuoja jaunimo politikos kryptis, rengia programas ir prižiūri jų įgyvendinimą. Jai pavaldžios Jaunimo reikalų agentūra (JRA) įgyvendina konkrečias priemones: nuo savanorystės skatinimo iki pagalbos NEET jaunuoliams („Jungtys“ projektas) ar tarptautinių mainų. Prie ministerijos veikianti Jaunimo reikalų taryba – tai patariamoji institucija, jungianti valstybės, savivaldybių ir jaunimo organizacijų atstovus. Tuo tarpu Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – didžiausia skėtinė jaunimo organizacija Lietuvoje – atstovauja jaunimo interesams nacionaliniu lygmeniu ir deleguoja narius į sprendimų priėmimą.
O kaip tai veikia Vilniuje?
Savivaldybės lygmenyje jaunimo politika tampa dar artimesnė tavo realybei. Vilniuje ja rūpinasi:
- Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kuri sprendžia svarbiausius klausimus jaunimo politikos plėtros kontekste.
- Jaunimo reikalų koordinatoriai, kurie koordinuoja visą jaunimo politikos įgyvendinimą mieste.
- Vilniaus jaunimo reikalų taryba, kurioje jaunimo atstovai teikia pasiūlymus dėl jaunimui svarbių sprendimų.
- Vilniaus jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“, vienijanti jaunimo organizacijas ir užtikrinanti jų atstovavimą.
- Savivaldybės teritorijoje veikiančios biudžetinės įstaigos, kurios atsakingos už praktinį jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybėje.
Visa ši struktūra leidžia kurti jaunimo erdves, vykdyti projektus, skatinti dalyvavimą ir palaikyti jaunus žmones ten, kur jie yra.
Kokios yra pagrindinės jaunimo politikos kryptys?
Remiantis Jaunimo reikalų agentūros duomenimis, Lietuvoje jaunimo politika koncentruojasi į keturias pagrindines kryptis:
- Darbas su jaunimu – tai veiklos, skirtos sudaryti sąlygas jaunam žmogui įsitraukti į asmeninę, profesinę ar visuomeninę veiklą, plėtoti ir ugdyti jo kompetencijas.
- Jaunimo įgalinimas ir dalyvavimas – tai visos priemonės, kurios skatina jauną žmogų ugdytis, dalyvauti sprendimų priėmime, atrasti savo vaidmenį visuomenėje.
- Tarpžinybinis bendradarbiavimas – tai institucijų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti jaunimo interesus tokiose srityse kaip švietimas, kultūra, sveikata, užimtumas ar būstas.
- Jaunimo savanoriška veikla – tai veiklų visuma, skatinanti jaunus žmones įsitraukti į savanorystę, ugdyti socialines, profesines ir pilietines kompetencijas.
NEET ir MGT – kas tai?
Dvi jaunimo grupės, kurios susiduria su didesniais iššūkiais:
- NEET (Not in Education, Employment or Training) – tai jaunuoliai, kurie tuo metu nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose. Jiems skiriamos mentorystės, psichologinė pagalba, profesinis orientavimas.
- MGT (Mažiau galimybių turintys) – jauni žmonės, patiriantys ekonominius, socialinius ar sveikatos sunkumus. Jiems siūlomos stipendijos, individualios konsultacijos, įtraukimo programos.
Ką tai reiškia tau, kaip jaunam žmogui Vilniuje?
Jei ieškai, kur leisti laiką – Vilniuje veikia atviri jaunimo centrai. Jei nori savanoriauti – yra Savanorystė Vilniuje platforma ar Jaunimo savanoriška tarnyba. Jei turi idėjų – gali siūlyti jas Vilniaus jaunimo reikalų tarybai ar dalyvauti dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvose. O jei nežinai, nuo ko pradėti – visuomet gali kreiptis į Vilniaus jaunimo politikos centrą (VJPC).
Jaunimo politika – tai ne dokumentai „kažkur ministerijoje“. Tai tavo kasdienybė, galimybės ir žmonės, kurie nori, kad tu augtum, kurdamas miestą, kuriame gyventi gera.
Sužinok daugiau apie VJPC veiklą: https://www.vjpc.lt/
Ateik į „22 bendrà būtis“: https://www.22bendrabutis.lt/
Rask savanorystę Vilniuje: savanorystevilniuje.lt
