Ar mokslas gali būti įdomus, suprantamas ir artimas kiekvienam iš mūsų?
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai įsitikinę, kad taip – ir kviečia tuo įsitikinti gruodžio 5 dieną vyksiančiame mokslo populiarinimo renginyje „Mokslo tinklai – tiltai“.
Renginio tikslas – parodyti, kad apie mokslą galima kalbėti ne tik laboratorijose, institutuose ar universitetuose. Mokslas gali būti prieinamas, gyvas ir suprantamas visiems – tereikia tinkamos erdvės ir žmonių, kurie moka apie tai kalbėti.
Trumpi, bet įtraukiantys tiriamųjų darbų pristatymai
Renginio formatas primins TEDx – kiekvienas pranešimas truks vos šešias minutes. Per vieną vakarą žiūrovai išgirs dešimt jaunųjų Lietuvos mokslininkų savo institutuose atliekamus tiriamuosius darbus.
„Norėjome sukurti erdvę, kurioje mokslininkai kalbėtų suprantamai, aiškiai ir įdomiai. Lietuvos mokslininkai tiria daugybę skirtingų, aktualių temų: nuo žmogaus sveikatos ir technologinių inovacijų iki socialinės gerovės klausimų“, – sako renginio organizatorė, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Darja Nikitina.
Temos bus pačios įvairiausios – nuo sveikatos, žmogaus elgsenos ir technologijų iki klimato kaitos bei socialinių ir kultūrinių klausimų. Kiekvienas pranešimas – tai galimybė pažvelgti į pasaulį tyrėjo akimis ir praplėsti savo akiratį.
Neeilinė konferencija
Po kiekvieno pasirodymo savo įžvalgomis pasidalins komisijos nariai, tarp kurių – mokslo, žiniasklaidos ir komunikacijos ekspertai. Žiūrovai taip pat galės užduoti klausimus pranešėjams. Organizatoriai siekia, kad renginys vyktų ne kaip monologas, o kaip gyvas pokalbis tarp tyrėjų ir visuomenės.
Po oficialios dalies dalyviai bus kviečiami į tinklaveiką – neformalų susitikimą, kuriame bus galima pasikalbėti su pranešėjais, komisijos nariais, organizatoriais, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovais ir kitais svečiais.
Mokslas – ne tik mokslininkams
Renginio organizatoriai pabrėžia, kad „Mokslo tinklai – tiltai“ skirti plačiajai visuomenei, o ne vien akademinei bendruomenei.
„Dažnai atrodo, kad mokslininkų tiriamieji darbai, jų keliamos hipotezės ir rezultatai suprantami tik tos srities specialistams. Biologas ne visada supras fiziką, o humanitarinių ar menotyros krypčių tyrėjai dažnai gyvena savo pasaulyje. Kartais susidaro įspūdis, kad mokslininkus sunku suprasti ne tik kitų profesijų atstovams, bet ir kitų mokslo sričių kolegoms.
Šiuo renginiu norime sukurti erdvę, kur visi, nepaisant srities ar patirties, galėtų suprasti vieni kitus, praplėsti akiratį ir papildyti savo žinių bagažą. Šiandien, kai informacija pasiekiama vos keliais paspaudimais, ypač svarbios tampa tos žinios, kurios gyvena ne skaitmeninėje erdvėje, bet mūsų galvose, atsispindi mūsų pokalbiuose bei formuoja mūsų pasaulėžiūrą“, – sako dr. Darja Nikitina.
Simboliška renginio vieta
Renginiui pasirinktas Vilniaus oro uosto konferencijų centras – vieta, kuri simbolizuoja judėjimą į priekį, atvirumą ir jungtis. Pasak organizatorių, vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, ji puikiai atspindi renginio idėją – kurti tiltus tarp skirtingų mokslo sričių, tarp mokslininkų ir visuomenės, tarp idėjų ir žmonių.
Kas turi smalsumo geną?
Geriausia žinia – renginys visiškai nemokamas. Viskas, ko reikia žiūrovams – ateiti su smalsumu, gera nuotaika ir noru klausyti, klausti bei bendrauti. Organizatoriai ragina parodyti, kiek žmonių Lietuvoje turi „smalsumo geną“!
Daugiau informacijos: https://www.ljms.lt/mokslo-tinklai-tiltai
Renginys finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos pagal Paramos skyrimo sutartį Nr. S-ACO-25-31.
