Mažame kūne – atkaklus darbas ir stipri valia. Septynerių Vytis Sabaliauskas negali ištverti nė dienos be motociklo.
Mažojo Vyčio sėkmę supermoto trasoje būtų galima vadinti įgyvendinta Vyčio tėčio svajone. Prieš tris dešimtmečius jis neturėjo finansų sportuoti profesionaliai – tik didžiulę meilę motociklų sportui. Tad pačiam skambių pergalių trasoje pasiekti nepavykus, Vytis tapo didžiausiu tėčio pasididžiavimu. V. Sabaliauskas ir moto technika – neatskiriami. Berniukas jau penkerių sėdėjo ant elektrinio motociklo, o pirmosiose motosporto varžybose su profesionalia technika debiutavo vos septynerių. Pirmosios varžybos ir pirma pergalė.
Šiandien Vytis – pats jauniausias ir vienas perspektyviausių savo amžiaus grupės supermoto lenktynininkų Lietuvoje, turintis svarių sporto pasiekimų ir rezultatų, įprasminančių įdėtą darbą ir iškeltus tikslus. Nuo pat pradžių atkaklus vaikas nestokojo motyvacijos, meilės sportui ir noro tobulėti dalyvaudamas motociklų plento žiedinių lenktynių čempionatuose, varžėsi su Baltijos sportininkais. Šiemet ne pačiu galingiausiu motociklu visus šešis varžybų etapus įveikusio Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje motosporto SM50 klasėje ir bendroje įskaitoje čempionu tapusio vilniečio dienos suplanuotos minučių tikslumu: jaunasis lenktynininkas žino, jog tam, kad taptų profesionalu, reikia įdėti daug pastangų. Užsitarnavęs gerokai vyresnių varžovų pagarbą, pirmokas Vytis sako, kad kiekvienos laimėtos varžybos tik didina norą siekti dar daugiau.
Moto sezonas Lietuvoje gan trumpas, tad atsiėmęs visas pirmąsias vietas Lietuvos ir Baltijos šalyse, supermoto čempionas Vytis suskubo gyventi motokroso ritmu. Kai Lietuvos žemę kausto -10 laipsnių šaltis, jaunasis sportininkas atkakliai leidžia žiemos sezoną motokroso trasose. Šiemet – patirties jau daugiau, tad ir lūkesčiai didesni. Pamokos, o joms pasibaigus treniruotė, pamokų ruoša ir poilsis. Vyčio gyvenimas sukasi tarp mokyklos ir sporto. Akivaizdu, kad šio sportininko potencialas – labai didelis. Tuo, kad motociklininkas nepervargtų, rūpinasi ne tik jo tėveliai, bet ir treneris Laurynas Repečka. Treneris jau kelis mėnesius dirba su Vyčiu: rūpinasi jo treniruotėmis, fiziniu pasirengimu ir technika.
„Pagrindinis mūsų tikslas – užauginti Vytį ne tik profesionaliu sportininku, bet ir doru piliečiu“ – tam, kad padėtume Vyčiui pasiruošti jo pasirinktam gyvenimo būdui dirbame žingsnis po žingsnio, sportas ir mokslas yra vienodai svarbūs.“ 2023 m. Lietuvos čempionate – auksas – visas V. Sabaliausko kovas ir pergales treneris L. Repečka vertina kaip palaipsninį kopimą sportinės karjeros laipteliais: „Gražių akimirkų trasoje ir pergalių Vytis patyrė daug, jam patinka varžybų pabaiga, kad ir kokia ji bebūtų. Trenerio nuomone, Vytis – kovotojas, padaro daugiau nei gali. Motokrosas ne veltui vadinamas viena sunkiausių sporto šakų pasaulyje – čia reikalinga jėga, ištvermė, reakcija, balansas, gebėjimas greitai priimti teisingus sprendimus. Be to, viskas vyksta purve, kartais per akinius vos matai trasą.
Kas toliau? Važiavimas, kilimas per klases ir galbūt varžybos užsienyje, atstovavimas savo šaliai. Žinoma, kad motosporte kažką pasiektum, nepakanka treniruotis tik namuose. Reikia plaukti į kur kas platesnius vandenis Europoje ar pasaulyje. Tai individualus sportas, niekas jo neremia, tiek, kiek pavelksime, tiek ir važiuosime. O jeigu ne, bent jau puikiai praleisime laiką.
