Jolita Vaitkutė – Lietuvoje ir už jos ribų gerai žinoma menininkė, garsėjanti savo unikaliais tvariais projektais. Jos kūrybos braižas lengvai atpažįstamas – menininkė kuria iš įvairiausių daiktų, gamtoje randamų medžiagų. „Net neįsivaizduojame, kiek tinkamos kūrybai medžiagos yra aplink mus“, – sako Jolita, kurios darbai dažnai trumpalaikiai – suvalgomi arba perdirbami. Tai dalis jos kūrybinės filosofijos.
Rugpjūčio 25 d. pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“ (Japonija, Osaka) Jolita, kaip Vilniaus – 2025 metų Europos žaliosios sostinės – ambasadorė, atidarys parodą Baltijos šalių stende, kuriame Lietuva kartu prisistato su Latvija. Savo darbais paviljono lankytojus ji kvies pasikalbėti apie ateities miestą, pajusti paraleles tarp Vilniaus ir Osakos – dviejų miestų, kuriems gamta svarbi net ir šiuolaikinio urbanizmo kontekste. Jolita taip pat surengs dirbtuves, kurių metu parodos dalyviai iš medžių lapų galės pasigaminti savo portretus. Tai bus trečiasis menininkės prisistatymas Japonijoje.
Gamta – ateities miesto šerdis
Pasak J. Vaitkutės, dažnai įsivaizduojame, kad ateities miestuose neliks žalumos – juos užgoš asfaltas, betonas, dangoraižiai. Tačiau menininkė įsitikinusi: tikrasis progresas įvyksta tada, kai miestas ir gamta tampa vieniu. „Ateities miestuose svarbu išlaikyti ryšį su gamta“, – teigia ji ir pabrėžia, kad apie tai būtina kalbėti, nes gyvenimas greta gamtos daro teigiamą poveikį miesto gyventojams.
„Gyvenu miesto centre, tačiau kasdien eidama į studiją pereinu per žaliąsias zonas. Vilniuje man įprasta ir natūralu matyti paukščius, žolę, krentančius lapus. Net jei to sąmoningai nejaučiame, buvimas gamtoje veikia mūsų savijautą, emocijas, mąstymą, – sako menininkė. – Juk koks didžiulis skirtumas – pro langą matyti daugiaaukštį pastatą ar medį, kuris kas rytą atrodo vis kitaip.“
Kūryba iš to, kas šalia
Osakoje Vaitkutė eksponuos darbus, sukurtus iš gamtoje rastų medžiagų. Taip ji sieks parodyti, kad gamta dovanoja kūrybai tinkamas priemones ir kartu įkūnija tvarumą. Ji pasakoja, kad jau yra įpratusi rinkti Vilniuje lapus, šakeles, augalus: „Esu nuolatinė ieškotoja – ypač rudenį, kai gamta siūlo visą spalvų paletę kūrybai. Pažįstu Vilniaus medžius – žinau, kaip jie atrodo prieš šalnas ir po jų. Mano kūrybinė medžiaga – gamtoje.“
Vienas svarbiausių Jolitos kūrybos aspektų – tvarumas. Ji naudoja jau esamus objektus ir medžiagas, kurios gali būti perdirbtos. Vilnius, šiemet tapęs Europos žaliąja sostine, vienu iš savo simbolių pasirinko bitę, sukurtą iš mieste rastų atliekų. Metų pabaigoje ši bitė bus perdirbta ir „grįš“ į miestą nauja forma. „Tai – mano būdas kalbėti apie žiedinę ekonomiką ir tvarumą“, – sako menininkė.
„Jolitos kūryba labai gražiai susišaukia su „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ metais. Mums svarbu parodyti, kad darnus miesto ir gamtos ryšys gali atsispindėti ne tik
sprendimuose ar infrastruktūroje, bet ir mene, kūryboje bei kasdieniuose pasirinkimuose“, – sako Jurga Pociūtė-Mikūtienė, projekto „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ vadovė
Vilniaus ir Osakos paralelės
„Vilnius ir Osaka skiriasi dydžiu, gyventojų skaičiumi, tačiau abu miestai pasižymi glaudžiu ryšiu su gamta, miestiečių įpročiu leisti laiką žaliosiose erdvėse. Parodos lankytojus kviesiu pamąstyti ir atsakyti į klausimą – koks turi būti ateities miestas?“ – pasakoja Jolita. Miestas savaime nėra blogas, tačiau jis gali būti dar geresnis, draugiškesnis žmonėms, suteikiantis jiems galimybę patirti gamtą mieste. „Noriu pabrėžti tai, kad gamta – viena svarbiausių ateities miesto dalių. Tiek Osakos, tiek Vilniaus gyventojai dalijasi tomis pačiomis vertybėmis – meile gamtai ir pagarbiu santykiu su aplinka.“
Pasak menininkės, mes, lietuviai, esame įpratę gyventi gamtos apsuptyje, kartais to net neįvertindami. Jolita pasakoja, kad meilę gamtai išreiškiame ir naujomis tradicijomis, kai kurias jų perėmėme iš japonų: „Mėgstame miško maudynes. Galbūt kai kurios vertybės japonams – įgimtos, o mes jų dar tik mokomės.“
Jolitos Vaitkutės paroda Baltijos šalių paviljone veiks iki 2025 rugpjūčio 29 d.
