Vasario 6 d., antradienį, Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Jaunimo dalyvavimas – tarp sprendimų ir vartotojiškumo“.
Konferenciją atidarė Seimo narys, laikinosios grupė pirmininkas ir Kultūros komiteto narys Kęstutis Vilkauskas. Tarp konferencijos diskusijos dalyvių buvo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Socialdemokratų frakcijos seniūnas, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Ruslanas Baranovas. Diskusijas moderavo Rasa Tapinienė.
Pirmą pranešimą „Ką būtina žinoti piliečiui, jei išauš diena X?“ skaitė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vitalijus Vikelis. Konferencijos dalyviams pristatė lietuvių neginkluoto pasipriešinimo istorijos bėgyje pavyzdžius, tarp kurių spaudos platinimas, knygnešiai, slaptų mokyklų steigimas, jaunimo demonstracijos ir pogrindinė veikla ir Baltijos kelio organizavimas. Palietė šios dienos piliečių kooperaciją sudėtingu laikotarpiu bei bendro tikslo siekiant (pvz. Lietuvos piliečių pagalba renkant paramą Ukrainai, pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimas savo namuose ar pagrobtos mergaitės Kaune paieškas). V. V. Vilkelis pažymėjo, kad siekiant auklėti pilietiškas ateities kartas, pasiruošusias bendrai veiklai, būtina skatinti jaunimą dalyvauti savanoriškose veiklose ir organizacijose: maltiečiuose, skautuose, Raudonajame Kryžiuje, Šaulių sąjungoje ir t. t.
Vėliau vykusios diskusijos metu Lietuvos moksleivių sąjungos Prezidento patarėja jaunimo politikos klausimais Martyna Povilavičiūtė teigė, kad mokyklose nėra paliečiama pilietinio pasipriešinimo tema, o pilietinio ugdymo pamokų turinys yra atgyvenęs ir neefektyvus. Ruslanas Baranovas pabrėžė, kad informacija apie pilietinį pasipriešinimą sunkiai prieinama net savarankiškai besidomintiems asmenims. Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė Kučytė pridėjo, kad šiuo metu nėra išnaudojamas nevyriausybinių organizacijų potencialas ir galimybės pilietinio pasipriešinimo temoje ir sklaidoje apie ją.
Antros konferencijos dalies metu Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas pristatė jaunimo dalyvavimo situacijos analizę. Jaunimo reikalų agentūros surinktais duomenimis, ypatingai išaugęs yra pilietiškumo-labdaringumo rodiklio lygis (vidutinio pilietiškumo-labdaringumo rodiklio dalis nuo 2020 m. padidėjo 29 proc.).
J. Laniauskas pažymėjo aplinkos poveikį asmenims. Remiantis statistika galima teigti, kad kuo aukštesnis yra aplinkos politinio aktyvumo rodiklis, tuo mokiniai:
- aktyviau dalyvauja pilietinėse-labdaringose veiklose, mokyklos savivaldos veiklose;
- saugiau jaučiasi savo šalyje, jaučiasi laisvi pilietiškai ir visuomeniškai veikti;
- laisvalaikiu dažniau skaito knygas, eina į teatrą, koncertus ir parodas, lanko saviraiškos užsiėmimus;
- rečiau ir mažiau rūko ir kt.
J. Laniauskas pabrėžė, kad paskutiniais statistiniais duomenimis, visgi net apie pusę apklausto jaunimo teigia, kad jokia papildoma veikla neužsiima, apie 20 proc. lanko sporto užsiėmimus, ypatingai mažas procentas dalyvauja jaunimo grupių susitikimuose. Pranešėjas pastebi, kad nors jaunimas ir dalyvauja grupių susitikimuose – oficialiai prie jų nesijungia ir netampa organizacijos ar grupės nariu.
Antroje dalyje vykusios diskusijos metu dalyviai kalbėjo pilietinio asmenų ugdymo tema bei jaunimo sudominimą dalyvauti ir jungtis prie jaunimo organizacijų ir/ar grupių. Lietuvos skautijos skautininkė palietė prieš tai paminėtą problemą, kad jaunimas dalyvauja, bet nesijungia prie organizacijų. Ji pažymėjo, kad bent jau skautų atveju, besidominčius nuo oficialios narystės atbaido finansiniai įsipareigojimai: nario mokestis, išlaidos uniformai įsigyti ir t. t., todėl, pasak jos, siekiant pritraukti daugiau jaunimo į organizacijos gretas, reikalingas didesnis finansavimas.
Atsakydamas į klausimą apie jaunimo organizacijų veiklą Vilniaus rajone, meras Robert Duchnevič teigė, kad infrastruktūros plėtojimas ir jaunimo bendruomenių aktyvumas rajone yra vieni iš pagrindinių prioritetų. „Buvimas žiedine savivaldybe sukelia daug iššūkių“, – kalbėjo R. Duchnevič. „Turime suprasti, kad būnant žiedine savivaldybe negalime turėti vienos svarbiausios vietos, į kurią švenčių, svarbesnių renginių ar susibūrimų metu suvažiuotų rajono gyventojai, todėl šiuo metu dideliu iššūkiu ir prioritetine sritimi yra infrastruktūros plėtojimas. Siekiame, kad stambiose vietovėse veiklų pasiūla būtų patraukli gyventojams. Kas liečia ypatingai jaunimo reikalus, planuojami yra jų veiklai skirti centrai ir erdvės. (…) Vilniaus rajonas turi būti vieta, kur žmonės gyvena, o ne atvažiuoja pernakvoti.“
Diskusijos metu paliestas jaunimo aktyvumas jungiantis į neformalias organizacijas bei formalių organizacijų vengimas. Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Vidmantas Mitkus pažymėjo, kad jaunimas dažniau renkasi neformalias organizacijos dėl didesnio bendrumo jausmo jose, struktūrizuotos hierarchijos nebuvimo, tačiau tos pačios organizacijos susiduria su problema, kad joms yra daug sunkiau gauti valstybės finansavimą.
Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus nuomone, siekiant plėsti ir stiprinti neoficialių organizacijų veiklą, privaloma stiprinti ir visuomenės pasitikėjimą jomis, prie ko prisidėtų neformalių organizacijų skaidrumas ir jų veiklos pastovumas.
Apibendrindamas įvykusią konferenciją, Kęstutis Vilkauskas vylėsi, kad savivaldybių ir jaunimo organizacijų vadovai bus įkvėpti naujiems bendriems darbams ir bendrai veiklai, siekiant auklėti pilietiškai aktyvų jaunimą.
